Europos Komisija ką tik paskelbė pavasarines ūkio raidos prognozes. Pareigūnai patys rūpestingai išvengė politinį atgarsį sukeliančių komentarų, užtat pašnibždėjo žurnalistams – žiū, pirmąsyk po 2000-2001 metų Europos Sąjungai (ES) vėl pavyko aplenkti Jungtines Valstijas ekonomikos augimo tempais.
Kaip rodo visi duomenys, šiais metais ES ekonomika ūgtels 2,9 proc., o JAV – tik 2,2 proc. Ir 2008 m. atsilikimo nuo JAV nebus: ES ekonomika paaugs 2,7 proc. o JAV ekonomika – taip pat 2,7 proc. (bet pagal keliomis savaitėmis anksčiau skelbtą Tarptautinio valiutos fondo prognozę – 2,8 proc.).
Tai dar ne viskas. Iki seniai beregėtų „žemumų“ nusileido nedarbo lygis; laukiama, kad šiais metais nedarbo lygis Bendrijoje smuks iki 6,7 proc. (2005 m. buvo 8,7 proc.). Per praėjusius metus sukurta 3,5 milijono naujų darbo vietų. Manoma, kad toks tempas tęsis ir kitąmet, dėl ko 2006-2008 m. ES bus sukūrusi beveik 9 milijonus darbo vietų.
Šis spartesnis užimtumo augimas (susijęs su paslaugų sektoriaus spartesniu plėtojimusi, ypač naujose šalyse narėse) ir taip pat paspartėjęs darbo našumo augimas (1,4 proc. 2006 m., augsiantis iki 1,5 proc. 2008 m.) ir užtikrino ryškesnio ekonomikos augimo perspektyvą Bendrijoje.
Tai viena. Antra yra tai, kad, kaip parodė kitas Europos Komisijos tyrimas, jau ketvirti metai iš eilės mažėja ES atsilikimas nuo JAV inovacinėje veikloje. Beje, nuo Japonijos taip pat, tik lėčiau.
Inovacinę veiklą Europos komisijos tyrėjai įvertino pagal dvi rodiklių grupes – inovacijų veiksnius ir inovacijų rezultatus. Pirmieji – tai inovacijų potencialas, žinių kūrimas, inovatyvumas ir verslumas. Antroji rodiklių grupė – tai naujovių įdiegimas gamyboje ir intelektinė nuosavybė (vertinama pagal ES ir JAV patentų įstaigose gaunamų patentų skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, bei Bendrijoje registruojamų prekių ženklų ir industrinio dizaino pavyzdžių skaičių milijonui gyventojų).
Apskaičiavę ir apibendrinę vertinimus pagal tas rodiklių grupes tyrėjai nustatė, kad ES-25 atsilikimas inovatyvume nuo JAV 2002-2006 m. laikotarpiu sumažėjo nuo -0,14 iki -0,06.
Šie du gan nauji Bendrijoje faktai nėra ateities lyderystę garantuojantys pranašai. Po pusmečio ar metų paveikslas gali pasikeisti.
Vis tik optimistinė statistika verta dėmesio. Ji kalba ne tik apie Bendrijos ekonomikos dabartį, bet ir – inovatyvumo rodikliais – apie jos įžvelgiamą, artimesniąją, ateitį.
Kas galėjo sukelti tokius teigiamus ES ekonomikai pokyčius? Juolab kad tas ES ūkio augimas vyksta nepaisant JAV ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Taip yra todėl, kad ES-27 iš tikrųjų tapo lygi JAV ekonomikai pagal savo gigantiškumą, ir JAV konjunktūros svyravimai nebėra Europos ūkio „lokomotyvas“. ES didesne dalimi yra pati sau priežastis ir pasekmė (tose ribose, kurias nubrėžia globalinė ekonomikos integracija). Juk abi dabar gamina maždaug po 11 trilijonų eurų BVP (skaičiuojant pagal dolerio ir euro perkamąją galią). 2005 m. JAV dalis pasaulio BVP sudarė 20,3 proc., ES dalis – 21,0 proc. Du pasaulio ekonomikos gigantai iš lėto, it lėktuvnešiai, persirikiuoja; po kiek laiko ES pirmavimas išryškės labiau - ir tęsis iki gyventojų skaičius JAV vėl ims lenkti ES gyventojų skaičių ir kol abi šias ekonomikas neaplenks Kinija.
Be to, čia pasireiškia vaisinga naujų valstybių įstojimo į ES įtaka (tam tikra ekstensyvios plėtros ir jos ekonominio naudingumo analogija JAV yra nepertraukiamas galingas imigrantų srautas į tą šalį). ES senbuvės šalys dar labai per mažai pabrėžia šį gaivų poveikį. (ES šalių mokslininkai tai teigia tiesiog vienbalsiai; iš politikų apie tai išgirsi tik per prievartą). Naujos narės atnešė į Bendrijos ekonomiką nepasotintą norą ir pasiruošimą kelti ir modernizuoti savo ekonomiką, naudojant senbuvių šalyse sukauptą ir pritaikymo sunkiai randantį kapitalą, pateikė joms naujas kompiuterių, automobilių, būstų alkanas rinkas, ir pūstelėjo šiltą kvapą į nuvėsusią ES gamybos augimo statistiką – savo tris ir net keturis kartus didesniais augimo skaičiais koreguodami visos ES statistiką laukta linkme.
JAV ekonomikos ir visuomenės dinamiškumas, vitalizmas, racionalumas yra, matyt, neprilygstami. Kita vertus, jos socialinė „sveikata“ nėra gera, todėl ir jos ekonominėje bei tarptautinėje politikoje nemaža išbalansavimo, kenkiančio ar gresiančio pakenkti šalies ekonomikos raidai.
Todėl lyg ir perrašiusi Lisabonos strategiją (sukurti dinamiškiausią ir produktyviausią pasaulyje ekonomika, t.y. pavyti ir pralenkti JAV), ES patyliukais vykdo ją toliau, tarsi siūlydama neskubėti ir palaukti 2010 metų, kada bus skaičiuojami Lisabonos strategijos įgyvendinimo rezultatai.
O kaip Lietuva? Su kiekybiniais augimo rodikliais, lygiai kaip ir su vartotojų ir rinkų „alkanumu“, nežabotu siekimu augti, modernizuotis, parduoti, turtėti – viskas tvarkoje.
Su inovacijomis (taigi, JAV ir Japonijos vijimusi) – kiek kitaip. Švelniai tariant, Lietuvos ekonomika šiuo požiūriu tebėra „užnugaryje“. Moksliniai tyrimai, aukštasis mokslas, profesinis mokymas, taikomieji tyrimai, inovacijos ir dar daug kas mums susilieja į vieną homogeniška miglelę, kurioje pinigai, skiriami švietimui ir mokslui, mums yra pinigai, lemiantys ūkio technologinę pažangą.
Ir visumoje net viskas gerai atrodo. Antai, valstybinis mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas Lietuvoje beveik neatsilieka nuo ES vidurkio – 2006 m. visoje ES (ES-25) valstybės tam skyrė 0,65 proc. BVP, Lietuva - 0,61 proc.
Užtat verslo dalyvavimas moksle ir taikomuosiuose tyrimuose „triuškinantis“ – verslas Lietuvoje tam skiria vos 0,16 proc. BVP ir pralenkia tik Bulgariją (0,11 proc.; į ES-25 ji neįeina, bet atskirai apie ją duomenys yra) ir Kiprą (0,09 proc.). Nustojusių egzistuoti Panevėžio „Ekrano“ ir „Vilniaus vingio“ pavyzdžiai tai patvirtina pačiu iškalbingiausiu būdu.
Atitinkamai patentuojamais išradimais (skaičiuojant milijonui gyventojų – 2,7 paraiškų; 2003 m. duomenys) aplenkiam tik Lenkiją (1,9); Austrijoje tas rodiklis yra 103, Olandijoje - 113, Švedijoje - 137, Vokietijoje – 156.
Gerą konjunktūrą, perspėja Europos Komisija, reikia išnaudoti valstybės skolos mažinimui ir tolesnio ūkio augimo skatinimui – kad būtumėm geriau pasiruošę, kai visuomenės senėjimo sukeltos problemos pažvelgs pro langus.
Čia tai jau jie neteisūs – gera konjunktūra turi būti pajungta politikų artimiausių rinkimų problemoms, o ne tolimos ateities prognozuojamiems sunkumams spręsti.
