„Šiemet šalies ekonomikos augimas nelėtės, o ateities perspektyvos priklausys nuo ekonominės politikos“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Bendrasis vidaus produktas augs

Šiauliuose surengtame naujausios „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatyme N. Mačiulis teigė, kad 2012-ieji buvo nerimo ir laukimo metai – įmonės mažino atsargas, investicijos beveik neaugo.

Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje, lygiai po šešerių metų pertraukos, realus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4 procentais ir pasieks prieškrizinį rekordinį lygį. Bet BVP struktūra bus iš esmės pasikeitusi, sveikesnė – beveik nebus užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, biudžeto struktūrinis deficitas bus mažesnis nei 2 procentai BVP.

Prognozuojama, kad eksportas išliks ekonomikos augimo varomąja jėga – visose Baltijos valstybėse jis augs sparčiau, nei namų ūkių vartojimas.

Pramonės augimas 2012 metais sulėtėjo, tačiau rimtų struktūrinių problemų, anot N. Mačiulio, dėl to nekils.

Šiemet po ketverių metų pertraukos didės realus darbo užmokestis. Pernai tik 60 procentų įmonių apskritai didino atlyginimus. Atlyginimai į rankas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, šiemet augs – 5 procentais, 2014 metais – 5,4 procento.

REKLAMA

Nepaisant realaus darbo užmokesčio augimo, namų ūkių vartojimas šiemet sulėtės iki 3 procentų, o kitąmet, tikėtina, augs iki 3,5 procento.

Nedarbas mažės

„Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis buvo ne emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas, ypač eksportuojančiuose sektoriuose“, – teigė N. Mačiulis. Jis prognozavo, kad šiemet nedarbas ir toliau mažės, netrukus pasieks natūralų nedarbo lygį, siekiantį 7–8 procentus.

Sprendžiant opią jaunimo nedarbo problemą, specialistas siūlė ieškoti atsakymų ne į klausimą, kodėl Lietuvoje aukštas jaunimo nedarbas, bet kodėl pusė jaunų bedarbių neturi jokio išsilavinimo, o kita pusė – niekam nereikalingus diplomus?

Euro įvedimas išliks miglotas

Atslūgstantys emigrantų perlaidų srautai ekonomistus verčia manyti, kad jų ryšiai su Lietuva silpnėja. Galbūt apsisprendžiama čia nebegrįžti.

Kelia nerimą ir miglota euro ateitis Lietuvoje. „Be konkretaus veiksmų plano, euro įsivedimo iki 2017 metų perspektyvos – blankios“, – mano N. Mačiulis. Euro nebuvimas mažins ir taip menkas tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje. „Užsienio investuotojai bjaurisi nacionaline valiuta, nes ji siejama su devalvacija ir investicijos nuvertėjimu“, – akcentavo ekonomistas.

Esą elektros, dyzelino ir tabako brangimas pakels infliaciją – 0,5 procento. Dar tiek pat kainas kilstels minimalios algos didinimas. Maisto produktai brangs 4,8 procento. Tai šiek tiek padidins infliaciją, todėl Lietuva neatitiks Mastrichto kriterijų.

Valstybės finansai – stabilūs

Biudžeto deficito ir skolos duomenys, ekonomisto N. Mačiulio teigimu, nerimo nekelia. Tiesa, biudžeto deficitas šiemet mažės lėčiau, tačiau skolos nebedidės, piką jos buvo pasiekusios pernai.

Pastarųjų penkerių metų valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis, o 2014 metais biudžeto išlaidos jau galės augti apie 200 milijonų litų.

Sumažintas struktūrinis biudžeto deficitas didžiausią įtaką turėjo nemokumo rizikos ir skolinimosi kainos sumažėjimui, todėl Lietuva dabar gali skolintis palankesnėmis sąlygomis ir refinansuoti senas skolas.

REKLAMA

„Svarbus pasitikėjimą saugantis saugiklis – fiskalinės drausmės įstatymas“, – sakė ekonomistas. Jo nuomone, pasitikėjimą sumažinti galėtų Vyriausybės nestabilumas, viešojo sektoriaus efektyvumą skatinančių reformų atsisakymas.

Kontrabanda ir toliau klesti

Tarp ES šalių pagal kontrabandinių cigarečių vartojimą Lietuva yra viena iš pirmaujančių – atsilieka tik nuo Latvijos. Per metus pas mus surūkoma apie 135 milijonai legaliai parduotų cigarečių pakelių. Pernai nelegaliai parduota apie 60 milijonų pakelių. Dėl to biudžetas prarado per 300 milijonų litų.

„Jeigu Lietuvos pasienio kontrolė būtų efektyvesnė, neapmokestinamų pajamų lygis galėtų išaugti iki 1000 litų“, – sakė ekonomistas.

Grynųjų pinigų kiekis šalyje 2012 metų pabaigoje siekė 11,6 milijardo litų – trečdaliu daugiau nei prieš krizę.

Apie šešėlinės ekonomikos padidėjimą, N. Mačiulio teigimu, galima spręsti ir iš nekilnojamojo turto sandorių. 2008 metais 29 procentai nekilnojamojo turto sandorių finansuoti skolintomis lėšomis, pernai – tik 10 procentų.

Siūlo tęsti reformas

N. Mačiulis nuogąstavo: nors viešojo sektoriaus efektyvumas turi likti svarbus prioritetas, tačiau Vyriausybės ketinimai nukreipti priešinga kryptimi. „Sveikatos apsaugos sektoriuje konkurencijos suvaržymas privačios medicinos sąskaita nebūtų naudingas“, – sakė jis.

Atsisakius studijų krepšelių ir nebesuteikiant galimybės studentams rinktis valstybės finansuojamas vietas privačiame universitete, esą pirmiausia būtų pamintos studentų teisės rinktis, o konkurencijos slopinimas sunaikintų visas paskatas gerinti studijų kokybę.

„Svarbu imtis tikrųjų struktūrinių reformų – įvertinti galimybes, optimizuoti viešųjų institucijų – universitetų, gydymo įstaigų – tinklą sutelkiant dėmesį ne į institucijų, o į gyventojų poreikius, ne į kiekybę, o į kokybę“, – akcentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų