Iš skurdo neleidžia ištrūkti ir tam tikri socialiniai procesai, kurie sukuria atitinkamus uždarus ratus, rodo Europos Komisijos (EK) ekspertų atlikta studija.
Ji atskleidė įvairius „užburtus ratus“, kurie faktiškai blogina skurde gyvenančiųjų situaciją. Pavyzdžiui, „demografinis ratas“ skatina mažesnį gimstamumą ir jaunų žmonių išsikėlimą.
Dar yra vadinamasis „atokumo ratas“, kurį sukuria prasta infrastruktūra, ir kuris neigiamai veikia šių vietovių ekonominius rodiklius ir skatina žmonių išsikėlimą.
Tuo tarpu dėl „uždaro švietimo rato“, kurį sukuria žemas daugumos kaimo vietovių gyventojų išsilavinimo lygis, užimtumo lygis yra žemas, o skurdas didelis. Todėl savo ruožtu blogėja švietimo kokybė.
„Darbo rinkos ratas“ prasideda nuo prastų darbo rinkos daugelyje kaimo vietovių galimybių, o tai priverčia daugelį kvalifikuotų žmonių išsikelti ir taip bloginama vietos darbo jėgos kokybė, teigiama studijoje.
Skurdo problema, ypač kaimiškose vietovėse, yra aktuali visoms Europos Sąjungos valstybėms, tačiau itin skaudžiai ji kerta Rytų Europai. Lietuva čia yra išskirtinis skaudulys. EK duomenimis, būtent mūsų šalies kaime vaikai skursta labiausiai ES. Nedaug situacija skiriasi ir Lenkijoje, Latvijoje, Vengrijoje.
Mieste gyvenančių vaikų situacija mūsų šalyje yra kur kas geresnė. Čia skursta beveik tris kartus mažiau vaikų nei kaime, o ir lyginant ES mastu, čia mes atrodome geriau nei daugelis jos narių.
Penktadienį Vengrijos sostinėje Budapešte vykusioje EK konferencijoje ekspertai pažymėjo, kad kovai su skurdu kaimo vietovėse, kurios sudaro 59 proc. ES teritorijos, skiriama nepakankamai dėmesio.
EK Socialinės apsaugos ir integracijos direktorato direktorius Žeromas Vinjonas (Jerome Vignon) teigė, kad itin didelis skurdas išryškėjo dėl teritorinių skirtumų, kuriuos padidino Europos plėtra.
„Mums reikia imtis spręsti sunkumus, susijusius su kova su skurdu ir socialine atskirtimi, kuri kaimo vietovėse pasireiškia įvairiomis formomis. Norint pasiekti šį tikslą, socialinės įtraukties politikos sritys turi apimti integruotus politinius metodus. Mes privalome dar labiau sustiprinti politinių sričių koordinavimą ir skatinti patirties bei gerosios praktikos mainus“, - sakė Ž. Vinjonas.
