Aptardami dvišalių santykių su Baltarusija ateitį, Lietuvos užsienio, energetikos, ūkio ir aplinkos ministrai ketvirtadienį sutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, bet kartu siekti plėtoti gerus ekonominius ryšius.
Saugumas ir ekonomika – dvi kėdės, kurių kartu neužsėsi
Po tokio ministrų nutarimo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis siūlo atsakyti sau į klausimą, ar mes patys tikime Astravo AE grėsme Lietuvai, ar ne.
„Bandymas sėdėti ant dviejų kėdžių niekuomet neišeina. Jeigu mes pateikiame tokią poziciją, tai visiškai aišku, ir tai signalas Baltarusijai, kad viskas tvarkoj, kad bus spaudimas daugiau dėl akių. Tačiau dabar klausimas dar kitas iškyla – jeigu valstybės saugumas aukojamas dėl kelių šimtų milijonų eurų, tai klausimas, kiek ilgai tie milijonai eurų kapsės į Lietuvos kišenę“, - tv3.lt kalbėjo A. Ažubalis.
Dažni incidentai 20 km nuo Lietuvos sienos statomoje Astravo AE kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Saulius Kutas pripažįsta, kad elektrinės statybininkams saugos kultūra svetima, o Baltarusija tik imituoja įsiklausymą į Lietuvos prašymus ir pasiūlymus.
„Visa mūsų santykių ir kontaktų su baltarusiais eiga rodo, kad jie imituoja, jog jie atsiliepia į mūsų pasiūlymus, ir ne tik mūsų, ir Europos. Neva imituoja, kad jie nori atsižvelgti į tai. Bet praktika rodo, kad nėra taip, kaip baltarusiai visą tą pateikia“, - tv3.lt sakė S. Kutas.
Be kaimynių palaikymo – kaip be rankų
Nors Lietuva nėra vienintelė Baltarusijos kaimynė, aplinkinės valstybės nesiima konkrečių žingsnių dėl Astravo AE. Štai liepą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje Švedijos iniciatyva užblokuota Astravo AE statybas kritikuojanti rezoliucija. Dabar gyvybiškai svarbus kaimynių bendradarbiavimas, tačiau, pasak A. Ažubalio, kol kas tik Lenkija suprato gresiantį pavojų.
„Atsiranda palaikymas ir iš Lenkijos pusės. Lenkai pradėjo suprasti pavojų, koks gresia pačiai Lenkijai. Latviai to dar nesupranta ir galvoja, kad elgiasi labai gudriai ir žaidžia aukštą diplomatinio lygio žaidimą. Taip, kol kas galime pasakyti, kad tai yra vaikiškas, naivus požiūris. Bet mes jų negalime perkalbėti. Šiuo atveju galime su Lenkija ir kitomis valstybėmis iškelti Astravą į Europos Sąjungos darbotvarkę ir tada jau būtų visai kitas žaidimas, jeigu galima taip pavadinti“, - teigė Seimo narys.
S. Kutas akcentuoja, kad kuo daugiau skirtingų nuomonių Astravo AE klausimu vyraus Europoje, tuo sunkiau mums bus įrodyti savo argumentus.
„Skirtingų nuomonių buvimas kaip tik sudaro sąlygas prieštarauti, nesutikti abejoti mūsų reikalavimų teisingumu. O mūsų reikalavimai teisingi iš esmės yra todėl, kad pati atominės elektrinės vieta parinkta ne vietoje ir nesilaikant Espo konvencijos, kuri nustato, kaip parenkama vieta tokių stambių objektų statybos aikštelėms. O baltarusiai tai puikiai žino, tai buvo pareikšta, na o toliau siaučia visa eilė incidentų statybos metu“, - sakė S. Kutas.
Dar nepramiegojome
Rusijos įmonė „Atomstrojeksport“ ir Baltarusijos valstybės įmonė „Atominės elektrinės statybos direkcija“ dėl elektrinės statybų rankomis sukirto dar 2011 m. spalį. A. Ažubalis pripažįsta, kad Lietuva turbūt per vėlai susigriebė spręsti problemą, tačiau neatmeta galimybės, kad savo tikslą pasiekti dar galime.
„Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė miegojo šitais klausimais ir kalbėjo apie kažkokius keistus dalykus, kad šis projektas dar gali tapti saugus. Jis saugus negali tapti vien dėl to, kad yra arti Lietuvos sostinės. Tiesiog reikia dirbti, įtikinėti kaimynus, darbas turi būti. O šiaip Lietuvos argumentai ir koziriai yra labai stiprūs“, - teigė A. Ažubalis.
Tuo tarpu S. Kutas irgi nuteikia optimistiškai, primindamas, kad galima sustabdyti ir jau veikiančią atominę elektrinę, o saugos reikalavimai veikiančiai elektrinei būtų kur kas griežtesni.
„Pasaulyje yra pavyzdžiai, kaip reikalaujant Danijai Švedijoje buvo sustabdyta jau veikianti, pakankamai saugi ir nauja atominė elektrinė, todėl, kad ji nepatiko Kopenhagos gyventojams, kurie ją matė kitoje pusėje sąsiaurio. Reikalavimai veikiančiai atominei yra nė kiek paprastesni, o dar sudėtingesni nei statybos metu. Šita priežiūra ir kontrolė turi būti labai sugriežtinta ir objektyvi, ir teisinga“, - sakė S. Kutas.
Portalas tv3.lt primena, kad Rusijos korporacijos „Rosatom“ dukterinės įmonės Baltarusijoje statoma Astravo AE išdygs 50 km nuo Vilniaus. Elektrinėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.
