Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) penktadienį pranešė apie atliktus tyrimus po lapkričio 18 d. gauto pranešimo apie du Vilniuje įtariamus botulizmo susirgimo atvejus, kurie galimai galėjo būti susiję su turgavietėje įsigyta vytinta žuvimi.
„Gavusi informaciją iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, VMVT nedelsdama patikrino du prekiautojus žuvimi Karoliniškių turgavietėje, L. Asanavičiūtės g. 35, Vilniuje, kur, kaip įtariama, susirgę asmenys pirko vytintą kuoją. Patikrinimų metu iš abiejų prekiautojų žuvimi buvo paimti vytintos žuvies mėginiai Clostridium botulinum bakterijų tyrimams.
Tęsiant tyrimą, patikrinimas buvo atliktas ir žuvies perdirbimo įmonėje, tiekusioje žuvį turgaus prekiautojoms. Patikrinimo metu įvertinus vytintos žuvies gamybos procesą, pažeidimų, galėjusių sukelti produkcijos taršą Clostridium botulinum bakterijomis, nenustatyta“, – nurodė tarnyba.
VMVT informavo, kad tikrinimo dieną įmonėje taip pat atrinkti vytintos kuojos mėginiai bakterijos ištyrimui ir kitų maisto saugos parametrų įvertinimui.
„Iš turgaus prekiautojų ir įmonės paimti vytintos žuvies mėginiai buvo ištirti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad tirtuose vytintos žuvies mėginiuose Clostridium botulinum bakterijos nerasta, kiti tirti parametrai užtikrino pagaminto produkto saugą“, – teigiama tarnybos pranešime.
Papildomų pranešimų apie naujus įtariamus botulizmo atvejus VMVT nėra gavusi.
Pateko į reanimaciją
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad blogai pasijutę vyrai į Santaros klinikas pateko lapkričio 20 dieną. Pradėjęs šių atvejų epidemiologinę diagnostiką Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tuo metu pranešė išsiaiškinęs, kad abiejų asmenų vartotas bendras produktas – džiovinta kuoja, pirkta vienoje iš Vilniaus miesto turgaviečių.
Kaip paaiškėjo vėliau, nukentėjusieji buvo ukrainiečiai, kuriems eilinis pasisėdėjimas nusipirkus džiovintos žuvies per kelias valandas virto košmaru. Abu draugai naktį staiga ėmė dusti, vemti, prarado sąmonę.
Kaip pasakojo nukentėjusiųjų žmonos, vyrus išvežė greitoji medicinos pagalba ir paguldė į Santaros klinikų infekcinių ligų skyrių. Jiems medikai išplovė skrandžius. Vėliau paaiškėjo, kad pažeisti kone visi vidaus organai. Netrukus abu ukrainiečiai pateko į reanimaciją.
Kaip užsikrečiama botulizmu?
Žmogus botulizmu užsikrečia apsinuodijęs toksinu, kurį palankiose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos yra konservų dėžutėse, stiklainiuose, polietileno pakuotėse. Tad jeigu maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir pakliuvo bakterijų, kyla rizika, kad ims gamintis botulino toksinas.
Kadangi botulino toksinas neturi skonio ir kvapo, užkrėsti maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo saugių. Kartais dėl dujų kaupimosi išsipučia stiklainio, skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas nesaugus.
Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui, jei jis patenka į organizmą, liga gali išsivystyti bet kam. Visgi ne visi valgę tą patį maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai. Tad vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę arba nepavojingą jo dozę. Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius užkrėsto maisto.
Pagrindiniai botulizmo simptomai
Iš pradžių gali pasireiškia stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau sutrinka regėjimas – matoma lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Jei liga progresuoja, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.
Persirgus botulizmu atsparumas nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti ir vėl. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.
Lietuvoje atvejai reti Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį, 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024 m., 2025 m. atvejų nebuvo.
Europoje botulizmas yra palyginti reta, tačiau sunki liga, pasižyminti didele mirtingumo rizika (5–10 proc.). Šiemet rugpjūtį Italija pranešė apie 2 mirties nuo šios ligos atvejus, kurie siejami su maistu, tačiau tyrimas dar tebevyksta.
Kaip apsisaugoti nuo botulizmo?
Skiepų nuo šios ligos nėra, tad vienintelė apsauga – saugus maisto ruošimas ir laikymas:
- Maistą ruoškite švariomis rankomis.
- Žaliai mėsai naudokite atskirą lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
- Kruopščiai nuplaukite daržoves ir grybus prieš konservuodami.
- Konservuodami mėsą, grybus, daržoves naudokite rūgštį, druską, cukrų – tai stabdo bakterijų dauginimąsi.
- Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir sporos (laikykitės būtino terminio apdorojimo laiko, temperatūros, slėgio).
- Konservus laikykite vėsiai.
- Nevalgykite konservų, jei dangtelis išsipūtęs ar turinys atrodo įtartinas.
- Pirkite tik patikimų gamintojų konservus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
