Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui svarstyti galimybę kitąmet vyksiančius savivaldybių rinkimus sujungti su pirmalaikiais Seimo rinkimais. Politiniai oponentai tokią galimybę vertina atsargiai.
Socialdemokratas V.P.Andriukaitis siūlo ne tik paskelbti dvigubus rinkimus, bet ir perkelti juos iš rudens į pavasarį.
Logiška ir taupu
Visuomenė, renkanti Seimą rudenį, pasak socialdemokrato, praranda vienus biudžetinius metus. Nėra gerai, kad naujai išrinkto Seimo suformuota valdančioji dauguma turi vykdyti biudžetą, kurį suformavo nueinantis Seimas ir Vyriausybė. Naujai išrinktas Seimas deklaruoja kitokias programines nuostatas. Todėl daugelis dalykų tiesiog sustoja iki kitų metų, kol suformuojamas naujas biudžetas. Dėl tokio laukimo esą net pakenkiama šalies ūkiui.
Nuo kitų metų net ketverius metus rinkėjams vis teks eiti balsuoti. Kitąmet rinksime savivaldybių tarybas, 2012-aisiais – Seimą, 2013 m. pavasarį turės vykti Europarlamento rinkimai, o 2014 m. jau reikės apsispręsti, kas būtų geriausias šalies prezidentas.
V.P.Andriukaitis mano, kad kitais metais kartu su savivaldos rinkimais rengiant ir Seimo rinkimus būtų galima daug sutaupyti. Išvengtume chaoso ir įtampos.
Dešinieji kadencijos netrumpins
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma įsitikinęs, jog nėra realu, kad Seimas panorėtų pirmalaikių rinkimų. Jiems rengti esą nėra preteksto. Valstybėje nėra chaoso, Vyriausybė esą dirba stabiliai.
„Sudėtinga įgyvendinti tokią iniciatyvą teisine ir konstitucine prasme. Seimas išrenkamas tam tikrai kadencijai, jos trukmę apibrėžia Konstitucija. Seimas neturi galios tą kadenciją trumpinti, ilginti ar kaip nors kitaip perstumti. Reikėtų pataisyti Konstituciją, gal net surengti referendumą. Kažin ar į referendumą ateitų užtektinai rinkėjų. Taigi praktinė tokio pasiūlymo galimybė yra gana miglota“, – daug minusų įžvelgia J.Razma.
Tačiau valdančiųjų atstovas sutinka, kad dveji rinkimai vienu metu leistų sutaupyti nemažai valstybės biudžeto lėšų. Bet taupumas slepia politinius pavojus. Mat dvigubuose rinkimuose, jeigu tokie kada nors vyktų, partijos gali pristigti žmonių. Ir demokratija esą nukentėtų, jei rinkimai vyktų ne nustatytu laiku, o tuomet, kai viena kuri nors partija yra pakilusi į reitingų viršūnę.
J.Razma įžvelgia ir dar vieną minusą. Esą rinkėjai per dvigubus rinkimus pirmenybę teiktų būsimam Seimui, o savivalda liktų užnugaryje. Rinkėjams nebepakaktų laiko apsvarstyti, kas būtų geriausi rajonų politikai.
Viskas Seimo rankose
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad Seimo ir savivaldos rinkimai vienu metu dar nėra vykę. Buvo sudvejinti prezidento ir Europarlamento rinkimai, ir tai buvo gera praktika.
Z.Vaigauskas svarsto, kad techniškai būtų labai sudėtinga sudvejinti savivaldos ir Seimo rinkimus. Į savivaldybių tarybas paprastai kandidatuoja 12–13 tūkst. kandidatų, į Seimą – 1–1,5 tūkst. Ir visiems reikėtų reklamuotis žiniasklaidoje, susitikinėti su rinkėjais. Agitacija taptų gana sudėtinga.
Tačiau svarbiausias klausimas, ar tam pritars Seimas. Dauguma parlamentarų norėtų tradicinių rinkimų. „Jeigu kuri nors partija yra „ant bangos“ ir labai nori rinkimus laimėti, jau nuo kadencijos vidurio ima skelbti iniciatyvas, telkti rėmėjus“, – atkreipia dėmesį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
Anglijoje valdančioji partija parenka rinkimų datą tokią, kuri jai palanki. Kai partija sukaupia daugiausia gerų darbų, dėl datos susitaria su karaliene ir niekas tuo nesipiktina.
Siūlymas rinkimus rengti pavasarį, pasak Z.Vaigausko, nenaujas. Ši iniciatyva jau buvo svarstyta, tačiau Seimas nenorėjo peržiūrėti kadencijos trukmės. Konstitucijoje pasakyta, kad Seimo rinkimai turi vykti pirmą spalio sekmadienį.
Sudvigubinus rinkimus galima būtų sutaupyti 15–20 milijonų litų. Z.Vaigauskas teigia, kad savivaldybių rinkimai kainuoja apie 20 mln. litų. Seimo rinkimuose išleidžiama daugiau. Apie 40 proc. juos pabrangina antrasis rinkimų turas.
Parengė Genė SILICKIENĖ
