Bandomasis pavėžėjimo projektas jau gerą mėnesį pilna apimtimi veikia 20-yje savivaldybių. Nors tiek savivaldybės, tiek gydymo įstaigos, tiek pacientų grupės iš esmės džiaugiasi pokyčiais, ši paslauga skirta tik labiausiai ligotiems, vyriausio amžiaus ir skurdžiai gyvenantiems asmenims.
Neatmetama, kad galbūt ateityje, kai paslauga taps prieinama visos šalies teritorijoje, kriterijai paslaugai gauti gali būti kiek koreguojami. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad lūkesčius vis tik reikia valdyti.
„Kalbame, kad paslauga yra dėl žmonių socialinių ir ekonominių dalykų, dėl sveikatos būklės. Bet vis tiek kai kas girdi, kad tai yra vos ne kaip taksi Lietuvoje – pasiskambinsiu ir mane nuveš. Tai su lūkesčių suvaldymu yra tam tikrų problemų“, – kalbėjo jis šią savaitę surengtoje konferencijoje.
Kas gali pasinaudoti pavėžėjimu?
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos atstovas Tomas Vasiliauskas patikslino, kad bandomasis pavėžėjimo projektas šiandien yra startavęs Kauno, Alytaus, Marijampolės apskrityse ir Tauragės, Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse.
Paslauga „įsijungė“ etapais, nuo lapkričio 1 d. bandomasis modelis veikia pilna apimtimi. Pirmiausia nemokamas pavėžėjimas imtas teikti prireikus hemodializės ar transplantacijos paslaugų, vėliau – ir 75-erių bei vyresniems mažas pajamas turintiems asmenims. Nuo lapkričio mėn. paslauga gali naudotis ir į priemokas už kompensuojamuosius vaistus teisę turintys neįgalieji.
„Pavėžėjimo paslauga turi 8 dedamąsias, tai yra aštuonios paslaugos, kai vykstama planinių specializuotų ambulatorinių paslaugų, planinių asmens sveikatos priežiūros dienos paslaugų ir kai vykstama reabilitacijos paslaugų.
Tada yra atvejai, kai žmogus vyksta hemodializės paslaugų ar yra pervežamas iš vienos gydymo įstaigos į kitą, taip pat kai asmuo vyksta planiniam stacionariniam gydymui, tai yra gulasi į ligoninę“, – vardijo jis.
Taip pat pacientai pavežami, kada vykstama dėl transplantacijos. Dar viena paslauga – asmens parvežimas iš priėmimo skubios pagalbos skyriaus.
„Ką parodė pirmųjų mėnesių statistika, per savaitę vidutiniškai turime 270 pavėžėjimų arba 1000 pavėžėjimų per mėnesį ir šie skaičiai auga“, – teigė T. Vasiliauskas.
„Kalbame, kad paslauga yra dėl žmonių socialinių ir ekonominių dalykų, dėl sveikatos būklės. Bet vis tiek kai kas girdi, kad tai yra vos ne kaip taksi Lietuvoje – pasiskambinsiu ir mane nuveš“, – sakė A. Dulkys.
Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų prireikė hemodializuojamiems pacientams ir vykstantiems dėl planinių specializuotų ambulatorinių paslaugų bei planinių ambulatorinių reabilitacijos paslaugų – tai yra vadinamos vienos dienos konsultacijos, kai asmuo ryte nuvyksta, o vakare grįžta.
„Kur, atrodo, turėtų būti didesnis augimas – tai grįžimai iš priėmimo skubios pagalbos skyrių ir vykimas planiniam stacionariniam gydymui. Vidutiniškai vienas pavėžėjimas, kuriuos gali vykti vienas ar keli asmenys, valstybei kainuoja tarp 47–52 eurų, bet tai pirminiai skaičiai ir didėjant pavėžėjimų kiekiui, skaičiai turėtų mažėti. Vidutinis pavėžėjimo atstumas – apie 20 km“, – duomenis pateikė T. Vasiliauskas.
Paslaugos laukė 20 metų
Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ vadovė Irma Juodienė teigė, kad pacientai šių pokyčių laukė net 20 metų. Pacientų atstovė priminė, kad Lietuvoje tokios pavėžėjimo iki gydymo įstaigos paslaugos kaip ir nebuvo, o kiekviena savivaldybė tai sprendė, kaip sugalvojo. Vis tik prasidėjus pilotiniam projektui pacientams kilo ir nemažai klausimų.
„Jiems kilo klausimas, kodėl paslauga yra teikiama tik keliolikoje savivaldybių ir kodėl į transplantaciją vežama tik iš trijų savivaldybių. Labai sunku komunikuoti ir paaiškinti pacientui, kodėl taip įvyko ir, sakyčiau, pats didžiausias niuansas yra sunki komunikacija ir šiaip komunikacijos nebuvimas. Tad lieka individualūs pokalbiai, kaip šia paslauga žmogus gali pasinaudoti“, – pasakojo ji.
Pasak I. Juodienės, labiausiai liūdina situacija dėl vežimo į transplantaciją – norėtųsi, kad žmonės jau ir bandomojo projekto rėmuose galėtų atvykti ne tik į Kauno, bet ir Vilniaus transplantacijos centrus.
„Pacientas dažniausiai yra kviečiamas naktį arba paryčiais ir jei jis yra iš atokesnio rajono, o transplantacijai kviečiama į Vilnių ar Kauną, tai, įsivaizduokite, jei kviečia iš kokios Plungės naktį į transplantaciją, jei neturi artimųjų, turi būti šalia pasiruošę kaimynai bet kada vežti, nes niekas nežino, kada bus kvietimas. (...) Dabar nerimą kelia tie matomi maži skaičiai“, – dėstė ji.
Pacientų atstovė vylėsi, kad šis projektas išsiplės ir nepareikalaus labai didelių lėšų: „Ką sako ministras, kad yra numatyta 7 mln. ir dabar girdžiu iš savivaldybių, kad net nespėjo panaudoti, tai, manau, sugalvosite, kur tuos pinigus panaudoti.“
Mokymų reikia ir medikams
Savivaldybių, kur jau kelis mėnesius vyksta bandomasis projektas, merai sutiko, kad įtraukti pačius gyventojus, informuoti apie tokią paslaugą, yra nemažas darbas.
„Įvesti bet kurią paslaugą yra sudėtinga, tam reikia daug viešosios informacijos, žmonės dažai nepasitiki bet kuria paslauga. Bendrai gyventojai vertina teigiamai, savivaldybės vertina teigiamai, gydymo įstaigos vertina teigiamai, ir labai tikimės, kad, pradėjus modeliui pilnai funkcionuoti, gyventojai pajus naudą ir galiausiai pačių gyventojų sergamumas sumažės – jie greičiau gaus paslaugą, kurios reikia, kad neįsisenėtų ligos ir žmogus ilgiau išliktų sveikas“, – kalbėjo Skuodo rajono meras. Skirmantas Mockevičius.
Pasakodama, kaip pacientų pavėžėjimo modelį už simbolinį drausmės mokestį išbandė dar iki šios reformos, Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas atkreipė dėmesį, kad aktyviai užsiima ir pačių medikų konsultavimu.
„Kiek sakė paslaugos teikėjai, viena iš problemų, kad medikai mažai žino, sunkiai jiems sekasi sudėti varneles, gal nesiryžta kartais suteikti paslaugą. Tai kai turime vietoje žmones, kurie padeda ir medikams, tai paslaugą išvystome daugiau“, – pastebėjo jis.
Kaišiadorių rajono vicemeras Tomas Vaicekauskas patvirtino, kad aktyvesnis medikų įjungimas- vienas prioritetų: „Jau praėjusią savaitę turėjome diskusijas, kaip projekto koordinatoriai vis turėtų dar kartelį su pirminės grandies gydytojais, šeimos gydytojais bendraujant paskleisti žinią ir nupiešti modelį, kaip pacientai galėtų lengviau tas paslaugas gauti.“
Kriterijus ketina plėsti?
Paklausta, kur mato galimybė plėsti paslaugą, I. Juodienė atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema tiems pacientams, kurie gyvena nutolusiose regionuose, kur pasiekiamumas yra sudėtingas.
„Antra didžiausia problema, kai su greitąja žmogų atveža į didžiuosius priėmimo skyrius, o grįžti naktį jis neturi kaip, neturi lėšų, kaip grįžti – arba sėdi laukia ryto ir visuomeninio transporto. Kiek man pačiai teko girdėti įvairių istorijų, tas grįžimas kainuoja ir kai kuriems pacientams nemažai“, – kalbėjo ji.
T. Vasiliauskas pasakojo, kad daliai pacientų negali teikti pagalbos, nes jie ne pilnai atitinka Vyriausybės numatytus kriterijus.
„Iš tų skambučių, ką šiandien gauname, yra dalis žmonių 75 metų amžiaus arba neįgalieji, kuriems dar yra ribojimas dėl pajamų kiekio. Tai kadangi pajamos nustatomos atskiru Vyriausybės nutarimu, būna, kad daliai žmonių negalime teikti paslaugos vien dėl pajamų rodiklio. Tad dalies žmonių negalime registruoti šiai paslaugai. Tikėtina, kad ateityje, kai srautai nusistovės, bus galima diskutuoti dėl šio rodiklio keitimo į vieną ar kitą pusę“, – aiškino jis.
„Iš tų skambučių, ką šiandien gauname, yra dalis žmonių 75 metų amžiaus arba neįgalieji, kuriems dar yra ribojimas dėl pajamų kiekio. Tai kadangi pajamos nustatomos atskiru Vyriausybės nutarimu, būna, kad daliai žmonių negalime teikti paslaugos vien dėl pajamų rodiklio“, – sakė T. Vasiliauskas.
„Kauno gyvastis“ vadovė pridūrė, kad neužtenka vertinti vien asmens pajamas, tačiau vertėtų žiūrėti ir į išlaidų dalį:
„Ypač kalbant apie neįgalius asmenis, kartais būna ydinga praktika vertinti pajamas nevertinant tų pacientų išlaidų, nes išlaidos skirstomos atskiromis eilutėmis – vaistų priemokos, įvairios papildomos išlaidos medicininėms priemonėms, paslaugos priežiūrai namie ir t.t. Ir kartais būna tokios situacijos, (...) kad jo pajamos negali padengti turimų išlaidų. Žinau ne vieną atvejį, kai žmogus atsisako laukti transplantacijos, nes jam tiesiog per brangiai kainuos vykimas operacijai ir tolesnei sveikatos priežiūrai.“
Dulkys: žmogiškai suprantu, kad nelengva
Ministras A. Dulkys savo ruožtu neslėpė, iš medikų bendruomenės girdintis nemažai pastebėjimų, kad pastaruoju metu vyksta labai daug pokyčių.
„Ir šiandien kalbame tik apie pavėžėjimą, bet, kaip pradėjau pokalbį, turime mažiausiai 5 pokyčių sritis, kur visur dalyvauja tie patys medikai. Jie sako, kad dabar tokia gausa ministrų įsakymų, nutarimų, įstatymų, pasikeitimų – medikų bendruomenei labai sunku tiek daug pokyčių vienu metu valdyti.
Tą labai žmogiškai supratu ir net apie tai buvome galvoję, gerai tai ar ne. Bet pasirinkome taktiką, kad vienu metu darysime daug pokyčių. Galėjome apsiriboti tik greitosios tinklo reforma, bet matėme, pavėžėjimas glaudžiai susijęs su kitais mūsų organizuojamais pokyčiais“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, jei pavėžėjimo projektas pasiseks, dar sėkmingiau dirbs greitosios medicinos pagalba.
„Nes dabar daugeliu atvejų ji neoficialiai atlikdavo ir taksi, ir pavėžėjimo funkciją, įsitraukdavo į socialinių problemų sprendimą. Dar darydami šiuos pokyčius kartu tobulinome ir greitosios medicinos pagalbą, skubią pagalbą“, – kalbėjo jis.
„Turime suprasti, kad sugaištas laikas kortelės užpildymui ar varnelės uždėjimui – to kaina mažesnė nei antrą, trečią kartą sugrįžtantis pacientas su užleistomis ligomis“, – pridūrė A. Dulkys.
Pasak jo, svarbiausia, kad savivaldybės ryžosi dalyvauti bandomajame projekte, o visi kiti dalykai, tarp jų ir finansai, išsispręs.
„Man atrodo, didžiausias laimėjimas yra kad įpusėjus pilotiniam projektui niekas nekalba, jog jis nesėkmingas, kad reikia nutraukti, nereikia tęsti, kažkas septynis milijonus eurų paleido pavėjui. Man atrodo, čia esmė, kad matome, kad buvo taiklus ėjimas, dabar kalbame apie detales, kaip susidėlioti taikliau algoritmus. Kurie ryžosi pirmieji tai daryti, praturtės savo patirtimi“, – kalbėjo ministras.
Nuo kitų metų rugpjūčio žada visoje šalyje
Kaip priminė T. Vasiliauskas, pavėžėjimo esmė – iš anksto užsakomos paslaugos, gyventojai paslaugas užsisako prieš 2 darbo dienas, tarp dviejų gydymo įstaigų jas užsisako per 24 valandas, o iš priėmimo skyriaus paslaugos užsakomos per 2–3 valandas
„Paslauga teikiama tiek lengvaisiais automobiliais, tiek automobiliais, pritaikytais vežti neįgaliuosius vežimėliuose, atskira transporto priemonė pritaikyta vežti gulinčius asmenis, tai yra greitosios medicinos pagalbos automobiliai – tiek su medikų priežiūra, tiek be jos“, – kalbėjo GMP tarnybos atstovas.
Čia GMP tarnybos direktorius Nerijus Mikelionis atkreipė dėmesį, kad padėti vežti pacientus galėtų kiti rinkos dalyviai.
„Labai norėtume ir pageidautume, kad GMP tarnybai į pagalbą pervežant pacientus, ypač tuos, kam reikia specializuoto transporto, ateitų kiti rinkos dalyviai. Tam turime įvairias prielaidas, ne tik privatus verslas, bet ir tos pačios asmens priežiūros įstaigos, stacionarios įstaigos, kurios turi GMP automobilius, turi kompetencijas, gali dalyvauti, to nedarydavo seniau – paprastas klausimas, kas už tai sumokės“, – kalbėjo jis.
Be to, N. Mikelionio teigimu, kol kas tikslus skaičius pacientų, kuriems reikėtų parvežimo paslaugos, neaiškus:
„Kas įdomu, kad iki galo tų skaičių taip ir neturime, nes dalis grįžta įvairiais būdais – parsiveža artimieji, parvažiuoja patys, organizuoja savivaldybė, kai kuriuos parveža greitoji, o tokios labai aiškios strategijos ir skaičių, kiek tokių turime, nėra. Tikiuosi, kad pajudėjus turėsime realius skaičius ir realų vaizdą.“
T. Vasiliauskas pridūrė, kad iki kovo 1 d. tikimasi surinkti pastabas dėl teisės aktų keitimo arba jų pritaikymo esamai realybei, o nuo rugpjūčio 1 dienos turėtų prisijungti likusios 40 savivaldybių ir modelis startuoti visoje Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Teise numirti - vienintele likusi teise konservu Lietuvoje. Tuoj pareiga pataps.
PS. Paslaugas apmoka Vilniaus laidojimo namai.
Dulkio reformos esme buvo sunaikinti medicinos paslaugu tiekimą regionuose. Ta ir padare. Eikit, kaip viduramžiais, vaistažolių rinktis, kaimiečiai.
