Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams.

REKLAMA

R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

„Ši pensijos dalis turėtų būti visiems pensininkams vienoda, darant prielaidą, kad ja būtų patenkintas vienodas minimalių poreikių lygis. Specialūs poreikiai būtų ir toliau diferencijuotai tenkinami per kitas socialinės apsaugos sistemas“, – siūlo R. Lazutka.

Jo teigimu, tai keistų ir teisės į pensiją kriterijų – juo nebeturėtų būti minimalus draudimo stažas, o tik pensinis amžius. Tokiu atveju visi pensinio amžiaus asmenys Lietuvoje įgytų teisę į bendrąją pensijos dalį, o šalpos pensija nebetektų prasmės.

REKLAMA

Du scenarijai didesnėms pensijoms

Tiesa, čia pat R. Lazutka siūlo, kad teisei į valstybinę pensiją turėtų būti taikomas sėslumo kriterijus – pavyzdžiui, asmuo privalėtų gyventi Lietuvoje bent 10 metų iki pensinio amžiaus. Taip būtų išvengiama pensijų turizmo.

„Bendrajai [pensijos] daliai priskyrus minimalių pajamų užtikrinimo funkciją, logiška būtų jos dydį nustatyti tą, kuris pripažintas kaip minimalūs poreikiai. 2020 m. šis dydis yra 257 eurai. Nesant galimybės finansuoti tokį pensijos padidinimą, laikinai ją galima palikti esamo Sodros pensijos bendrosios dalies dydžio“, – pridūrė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Palyginimui, bazinė pensija nuo 2021 m. Lietuvoje sieks 198,29 eurus, 2020 m. šis dydis siekia 180,95 eurus. Tuo metu minimalaus vartojimo poreikių dydis kitąmet planuojamas 260 eurų.

R. Lazutka pateikia du scenarijus. Pagal pirmąjį siūloma bendrąją pensijos dalį (2020 m.) sulyginti su bendrosios pensijų dalies dydžiu, įgijus būtinąjį socialinio draudimo stažą.

Pagal šį scenarijų, kaip projektuoja profesorius, pensijos keistųsi tik daliai gyventojų.

„Kaip ir buvo galima tikėtis A scenarijus keičia pensijas tik tiems, kas visai neturėjo socialinio draudimo stažo, arba jis buvo mažesnis už būtinąjį, todėl bendroji pensijos dalis buvo sumažinta“, – teigė R. Lazutka.

Pagal antrąjį scenarijų siūloma, kad bendroji pensijos dalis būtų sulyginta su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu (MVPD) – 257 eurais.

„Pagal B scenarijų visiems pensijos didėtų. Dabartiniams šalpos pensijos gavėjams nuo 140 iki 257 eurų, turintiems tik minimalų draudimo stažą ir dirbusiems už minimalią algą – nuo 181 irgi iki 257. Ir visiems kitiems didėtų po 76 eurus, t. y. skirtumu tarp dabar siūlomos nacionalinės pensijos, lygios MVPD, ir dabartinės „Sodros“ bendrosios pensijos dalies“, – tvirtino R. Lazutka.

REKLAMA
REKLAMA

Anot profesoriaus, pensijų reformavimas turėtų reikšmingos įtakos pensininkų skurdo mažėjimui.

„Vidutinė pensija augtų 70 eurų arba 17 proc. Reikšmingas ir progresyvus pensijų didinimas (didesniu mastu mažų pensijų) turėtų reikšmingą poveikį pensininkų skurdo mažinimui. Skurdo rizikos lygis sumažėtų trečdaliu – nuo 33 iki 21 proc.“, – teigė R. Lazutka.

Kiek tai kainuotų mokesčių mokėtojams?

Profesorius taip pat atskaičiavo, kiek tokie pokyčiai atsietų valstybės biudžetui. Pagal pirmąjį scenarijų valstybei tekstų apmokėti skirtumą šalpos pensijos gavėjams tarp siūlomos nacionalinės pensijos ir dabartinės šalpos pensijos. 

Taip pat reikėtų apmokėti skirtumą asmenims, turintiems tik minimalųjį socialinio draudimo stažą, tarp siūlomos nacionalinės pensijos ir dabartinės bendrosios pensijos dalies, turint minimalųjį stažą.

„Pagal šį scenarijų reformai pakaktų apie 73 mln. eurų. Tame skaičiuje, apie 69 mln. eurų senatvės pensininkams, turintiems tik minimalųjį draudimo stažą, kad vietoje dalinės bendrosios pensijos dalies jiems būtų mokama MVPD dydžio nacionalinė pensija. Dar apie 4,5 mln. eurų reikėtų šalpos senatvės pensijos padidinimui iki rekomenduojamos nacionalinės“, – skaičiavo R. Lazutka.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu antrasis scenarijus būtų kelis kartus brangesnis. Pagal jį reikėtų pakoreguoti pirmojo scenarijaus išlaidas padidinti nacionalinę pensiją iki 257 eurų (2020 m.). 

Taip pat tektų apmokėti skirtumą asmenims, turintiems būtinąjį socialinio draudimo stažą, tarp siūlomos nacionalinės pensijos dydžio ir dabartinės bendrosios pensijos dalies turint būtinąjį darbo stažą. 

„Pagal B scenarijų reikėtų net 510 mln. eurų. 510 mln. eurų sudaro apie 1 proc. BVP 2021 m. Pagal dabartines išlaidas senatvės pensijoms Lietuva yra labai taupi Europos Sąjungos kontekste. 

Atsižvelgiant į tiek Prezidento, tiek Vyriausybės programos tikslus didinti mokesčių surinkimą nuo 30 iki 35 proc. BVP, išlaidų senatvės pensijoms padidinimas 1 proc. BVP yra realistiškas“, – skaičiavo profesorius.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 435 eurus, o vidutinė pensija – 411 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų