Generalinė prokuratūra konstatavo, kad Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų (VBEVK) sprendimas prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų yra neteisėtas. Vis dėlto pabrėžiama, kad įvertinus aplinkybes į teismą nebus kreipiamasi.
„Tyrimo metu nustatyta, kad Komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai ta apimtimi, kuria nuspręsta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui abiturientui, (…) prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“, – rašoma spalio 15 d. prokuratūros išplatintame pranešime.
Vis dėlto, prokuratūra priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (kreiptis į teismą) dėl tokio Komitetų sprendimo.
„Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai Komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų – Komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo“, – rašoma pranešime.
ŠMSM sako negavusi rašto apie 10 balų priemonės neteisėtumą
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikina, kad teiginio, jog sprendimas pridėti 10 balų yra neteisėtas, prokuratūros siųstame sprendime nėra. Pasak ministerijos, šis vertinimas atsirado tik visuomenei išplatintame pranešime.
„Prokuratūros sprendime, kurį gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nėra konstatuota, kad sprendimas visiems laikiusiems pridėti dešimt balų yra neteisėtas. Teiginys apie „prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“ minimas tik Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, tačiau ne oficialiame ministerijos gautame sprendime. Oficialiu dokumentu ministerija visgi laiko prokuratūros nutarimą, o ne pranešimo spaudai tekstą“, – dėstoma ŠMSM pranešime spaudai.
„Kodėl pasirinktas būdas visuomenei komunikuoti sprendimo turinio neatitinkančią žinutę, ministerija nesiima vertinti“, – rašo ministerija.
Generalinė prokuratūra paaiškina, kad ŠMSM buvo informuota apie prokuroro nutarimą taikyti viešojo intereso priemones nustačius, kad VBEVK darbo reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl „atitinkamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo“, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymo ir bendriesiems viešojo administravimo ir teisėkūros principams.
„Atsižvelgiant į prokuroro nustatytus viešojo intereso pažeidimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo prokuroro nutarimu buvo įpareigota spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo“, – nurodo prokuratūra.
ŠMSM teigia, kad teisės aktų pažeidimai pašalinti nedelsiant, o VBE vertinimo komiteto reglamento 7.1 p. pripažintas netekusiu galios.
Anot Generalinės prokuratūros, kitu prokuroro nutarimu priimtas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
„Šiame nutarime, kuris yra išsiųstas pareiškimą pateikusiam piliečiui, konstatuojama, kad Komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai ta apimtimi, kuria nuspręsta pridėti 10 taškų kiekvienam kandidatui (abiturientui), <...> prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai Komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų – Komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo, kas ir yra nurodyta viešai išplatintame pranešime“, – atsakymą, kodėl nuspręsta nesikreipti į teismą, reziumuoja prokuratūra.
Prokuroro nutarimas priimtas Viešojo intereso gynimo skyriuje atlikus tyrimą dėl šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vertinimo tvarkos ir procedūrų teisėtumo bei pagrįstumo. Tyrimas atliktas vykdant generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavedimą įvertinti egzaminų rezultatų koregavimą bei nagrinėjant vieno piliečio pateiktą pareiškimą.
Kodėl nesikreips į teismą?
Generalinė prokuratūra paaiškino, kodėl netaikys viešojo intereso gynimo priemonių ir nesikreips į teismą. Prokuratūra teigia, kad priimant tokį sprendimą įvertinta ir tai, jog šių metų egzaminų sesija yra pasibaigusi – darbai įvertinti, rezultatai patvirtinti ir paskelbti.
Be to, priduria prokuratūra, priėmimas į aukštąsias ir kitas mokyklas jau įvyko – VBE laikę asmenys su šiomis įstaigomis jau yra sudarę sutartis.
„Komitetų sprendimų panaikinimas sukeltų prielaidas peržiūrėti visą 2025 m. priėmimo į aukštąsias ir kitas mokymosi įstaigas procesą ir rezultatus, kas turėtų neabejotinai didelį poveikį jau susiklosčiusių santykių švietimo srityje stabilumui ir susiformavusiems į aukštąsias ir kitas mokyklas 2025 m. įstojusių asmenų lūkesčiams“, – akcentuoja prokuratūra.
Taip pat teigiama, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog Komitetų darbo reglamento nuostata, pagal kurią priimami sprendimai dėl egzaminų išlaikymo ribos, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymo ir bendriesiems viešojo administravimo ir teisėkūros principams.
„Atsižvelgiant į prokuroro nustatytus viešojo intereso pažeidimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) įpareigota spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo“, – pabrėžia prokuratūra.
Ekspertas: po tokio Prokuratūros sprendimo ministrė turėtų atsistatydinti
Reaguodamas į prokuratūros sprendimą dėl papildomų 10 taškų prie egzaminų rezultatų, politologas Ainius Lašas akcentuoja du dalykus.
„Du momentai. Pirmas, šiaip jau po tokio Prokuratūros sprendimo ŠMSM ministrė turėtų atsistatydinti. Tiesiog per didelis reikalas, kad galima būtų nuleisti pasroviui. Ar tai įvyks? 95 proc. kad neįvyks“, – feisbuke rašo jis.
Antra, politologas nesupranta prokuratūros pozicijos, kad „komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs.“
„Žiūrint labai siaurai, jis yra pasibaigęs, bet patys sprendimai iki šiolei turi faktinę teisinę galią. Juk yra skirti pažymiai, tuo pagrindu priimti studentai į aukštąsias mokyklas, kitais metais dar bus priimti (jei koks moksleivis/ė nusprendė šiais metais nestoti, pasiimt taip vadinamą gap year) ir todėl pats sprendimas yra galiojantis.
Tai kaip tai „nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“? Dar kaip yra! Juk negali teisiškai galioti neteisėti sprendimai. Pataisykit, jei klystu“, – komentuoja A. Lašas.
Pati ministrė anksčiau interviu ELTAI teigė nesvarstanti atsistatydinti. Jos teigimu, šiuo sprendimu išgelbėta „labai daug jaunimo“.
„Noriu paakcentuoti, kad sprendimas nėra mano. (...) Mano parašo niekur nėra, netgi ne mano įsakymu čia yra priimtas (sprendimas – ELTA). Tai yra vertinimo komiteto siūlymas ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įsakymu patvirtinti valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tai nėra mano sprendimas, tai nėra mano vienasmenis sprendimas. Bet šiandien aš akcentuoju – kokia buvo painiai suvelta sistema, apskritai kiek daug buvo įvairiausių chaotiškų sprendimų. Tai šiandien toje situacijoje mes tikrai išgelbėjome labai daug jaunimo“, – dėstė ji.
Ruginienė: kitos išeities nebuvo
Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, jog pridėti 10 balų prie egzaminų rezultatų buvo ne pats geriausias būdas suvaldyti situaciją, tačiau sako, esą išeities nebuvo, tad šis ŠMSM sprendimas, jos nuomone, buvo geras.
„Mes, man atrodo, aiškiai deklaravome: 10 taškų sistema nėra pats geriausias būdas, bet mes kito būdo neturėjome. Deja, turėjome čia ir dabar taisyti tas klaidas, kurias padarė konservatorių Vyriausybė. Jeigu mes būtume dabar nesureagavę, turėtume nemažą procentinę dalį vaikų, kuriems būtų tiesiog užkirsta galimybė toliau studijuoti ir mokytis“, – teigė I. Ruginienė.
Anot premjerės, reikia suteikti „maksimaliai platesniam ratui vaikų“ galimybę studijuoti.
„Sprendimas buvo padarytas geras, nes kitos išeities nebuvo“, – atsakė I. Ruginienė.
Premjerė akcentuoja, kad ŠMSM iki gruodžio pradžios turi peržiūrėti valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės dydį.
„Šiai dienai turime ir ilgalaikius, tvarius sprendimus. Iki gruodžio 1 d. Švietimo ministerija turi parengti normalią tvarką, kaip bus dėliojama egzaminų įvertinimo kartelė, kaip bus vertinami egzaminai ir grįšime prie to sistemos, kuomet suteiksime daugiau vaikų galimybę toliau mokytis“, – akcentavo I. Ruginienė.
Premjerė tikino, esą nebuvo kitos išeities, kaip pridėti papildomus 10 balų.
„Visi supratome, kad tas sprendimas nėra pats tinkamiausias, visi tą supratome, bet kitos išeities nebuvo. Turėjome imtis čia ir dabar ir taisyti“, – kalbėjo ji.
„Vaikai, kurie turi galimybę dabar studijuoti, ir jų šeimos yra dėkingos dėl tokio sprendimo, bet neabejotinai šiai dienai darysime pokyčius“, – žadėjo I. Ruginienė.
Vasarą paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų.
Pasak ministrės Ramintos Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Liepos pabaigoje Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo pavesta patikrinti informaciją apie ŠMSM sprendimą pridėti prie šių metų abiturientų VBE rezultatų po 10 taškų ir spręsti, ar yra pagrindo šioje situacijoje taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Trečiadienį, spalio 15 d. prokuratūra paviešino sprendimą.
NŠA nedalyvavo priimant sprendimą
Egzaminų rezultatus tvirtina iš skelbia NŠA. Paklausus, ar nekilo klausimų dėl galimo ŠMSM sprendimo neiteisėtumo, agentūra paaiškino, kad NŠA darbuotojai nedalyvauja Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetuose, todėl neprisidėjo prie to, kad būtų priimtas sprendimas prie egzaminų rezultatų pridėti 10 taškų.
Taip išeina, kad agentūra, kuri yra atsakinga už egzaminų organizavimą, užduočių sudarymą, atliktų užduočių vertinimą ir rezultatų tvirtinimą, vykdė ministerijos nurodymus jų nekvestionuodama.
„Priminsiu, kas ši agentūra po reformos tapo viešo administravimo institucija, kuri griežtai turi vadovautis teisės aktais, o galimai neteisėtų įsakymų neturėtų vykdyti. Žinoma, prieš juos vykdant vadovas turėjo galimybę ministrės sprendimą skųsti teismui“, – pastebi politikos mokslų daktaras Vytautas Valentinavičius.
„Kyla klausimas, kuris variantas, ar šios institucijos vadovas visiškai nekompetetingas, ar suprasdamas, kad sprendimas neteisėtas jį vykdė, ar jį vykdė bijodamas prarasti savo postą (bet toks elgesys ir galimai nusikalstamas). Taigi ne tik kyla klausimas dėl ministrės atsakomybės bet ir institucijos vadovo atsakomybės, nes jis bendradarbiavo vykdydamas neteisėtą ministrės sprendimą“, – savo žtvalgomis dalijasi jis.
NŠA taip pat organizuoja ir administruoja mokinių pasiekimų patikrinimus, brandos ir kitus egzaminus, užtikrina užduočių parengimą ir jų kokybę, organizuoja valstybinių brandos egzaminų užduočių atlikimo vertinimą, analizuoja pasiekimų patikrinimų rezultatus.
Taip pat rengia ugdymo programų projektus, metodikas, rekomendacijas ir kitus dokumentus, organizuoja vadovėlių ir kitų mokymo priemonių vertinimą. Kitaip tariant, agentūra yra atsakinga ir už tai, iš ko mokiniai vėliau laiko egzaminus.
Išsigando, kad daug mokinių neišlaikys egzaminų
ŠMSM pripažino, kad prokuratūra konstatavo tam tikrų prieštaravimų Švietimo įstatymui, tačiau šie pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti.
„Prokuratūra konstatavo kitą aspektą – kad VBE vertinimo komitetų reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos, prieštarauja Švietimo įstatymui ir kitiems ministro įsakymams ir įpareigojo ministeriją imtis priemonių šiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Informuojame, kad teisės aktų pažeidimai pašalinti nedelsiant, VBE vertinimo komiteto reglamento 7.1 p. pripažintas netekusiu galios“, – rašoma pranešime.
Anot ministerijos, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamentas nustato, kad vertinimo komitetas priima sprendimus dėl atitinkamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos, t. y. slenkstinio, patenkinamo, pagrindinio bei aukštesniojo pasiekimų lygių ribų nustatymo.
Šis papunktis buvo taikomas iki tol, kol galiojo senosios bendrojo ugdymo programos, kuriose nebuvo apibrėžtos valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribos ir valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas jas nustatydavo.
Atnaujinus pastarąsias programas, turėjo būti pakoreguotas ir reglamentas, tačiau ši korekcija buvo atlikta tik gavus Generalinės prokuratūros vertinimą.
„Vertinimo komitetai, atsižvelgdami į tai, kad neturi įgaliojimų pakeisti egzaminų išlaikymo ribos, užprotokolavo bendrosiose programose nustatytas valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribas jų nekeisdami. Sutinkame, kad toks Vertinimo komitetų sprendimas yra perteklinis, tačiau jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme nustatytoms nuostatoms“, – dėsto ŠMSM.
Be to, ministerija akcentuoja, kad nepridėjus dešimties taškų, dalies egzaminų neišlaikiusių mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei pernai.
„Sprendimas pridėti 10 taškų buvo grįstas visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų statistine informacija ir mokinių mokymosi aplinkybių įvertinimu: pereita prie ugdymo pagal atnaujintas ugdymo programas, taip pat mokiniai laikė valstybinius brandos egzaminus, kurių reikalavimai buvo didesni nei ankstesniais metais“, – teigia ŠMSM.
„Statistika rodo, kad šiemet nepridėjus 10 taškų, pavyzdžiui, prie matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų jo būtų neišlaikę 4 kartus daugiau mokinių nei pernai. Kitų dalykų egzaminų neišlaikiusių mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei pernai ir net 10–12 kartų daugiau nei pokovidiniu laikotarpiu“, – pabrėžia ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
