Apie šią idėją laidoje pasakojo jos iniciatorius, Seimo narys Tomas Martinaitis.
Kiek Lietuvoje yra dirbančių senelių?
Ar Lietuvoje yra daug dirbančių senelių? Kiek aktuali tokia idėja ir kuriai žmonių daliai?
T. Martinaitis: Lietuvoje seneliai labai dažnai padeda savo vaikams auginti vaikus, tačiau darbo teisėje šiandien tokia pagalba ne visada yra atpažįstama. Dėl savo įstatymo projekto, tai dar yra tiktai projektas, noriu, kad dirbantis senelis ar močiutė turėtų iki keturių apmokamų dienų per metus, kai šeimai objektyviai reikia pagalbos prižiūrint anūką. Tai nėra kažkokios papildomos atostogos, tai daugiau yra galimybė šeimai lengviau derinti darbą su vaikų priežiūra.
Kiek tai kainuos valstybei?
Kiek valstybei tai kainuotų? Ar tai kažkaip paskaičiuota?
T. Martinaitis: Žinote, paskaičiuoti konkrečiai nėra taip paprasta, nes remiuosi ir užsienio valstybių patirtimis. Būtent 2022 metais tokia valstybė kaip Singapūras priėmė panašų įstatymą, suteikdama galimybę tokiais anūkadieniais naudotis dirbantiems žmonėms.
Tai vis dėlto ta galimybe per keletą metų pasinaudojo apie 49 proc. visų senjorų, visų tų vyresnio amžiaus žmonių, kurie turėjo galimybę. Aišku, nėra aišku, ar visi senjorai tokia galimybe pasinaudotų.
Kitas svarbus akcentas, ką rodo įvairūs atlikti tyrimai, remiantis Europos pavyzdžiais, – būtent kuomet šeima susilaukia pirmojo vaiko, atsiranda tam tikras papildomas noras seneliams padėti savo vaikams, ypač dukrai.
Ir tuomet seneliai galbūt sako: „Na, gal jau rinksiuosi geriau tą išankstinę pensiją, kad labiau galėčiau padėti anūkams.“ Tokiu atveju jie išeina iš darbo rinkos ir apskritai prarandamas darbuotojas.
Tikiuosi, kad su mano iniciatyva tokių atvejų bus mažiau ir šiuo atveju valstybė tam tikrą laimėjimą turės, kad žmogus, kuris vis dėlto pasirinktų išeiti į išankstinę pensiją, darbo rinkoje pasiliks. Taigi finansiškai šiuos punktus apskaičiuoti nėra paprasta.
Kada šia paslauga būtų galima pasinaudoti?
Tos keturios apmokamos šeimos pagalbos dienos per kalendorinius metus nėra kaip vaikadieniai, kaip suprantu. Turi būti kažkokia nenumatyta situacija, kuri turėtų būti įtvirtinta Darbo kodekse. Kokiais atvejais būtų galima jomis pasinaudoti, o kokiais ne?
T. Martinaitis: Teikdamas įstatymo projektą nurodžiau, kad tai būtų objektyvios priežastys, kad tai nebūtų kažkokioms pramogoms skirtas laikas. Kuomet galbūt ugdymo įstaiga nedirba ar atsiranda kažkokių kitų objektyvių aplinkybių.
Pavyzdžiui, vaikas galbūt ir sloguoja, bet nedarbingumo pažymėjimo imti tėvai negali, kaip ir neteisinga būtų. Tai išvengiant to, kad labiau neišsirgtų, seneliai galėtų padėti.
O kaip čia išsiaiškinti, kas teisinga, o kas neteisinga?
T. Martinaitis: Projektas sulaukė nemažai Seimo Teisės departamento pastabų ir džiaugiuosi, kad objektyviai buvo įvardytos silpnos vietos. Šiandien yra pateikimo stadija. Tikiuosi, kad Seimas praleis svarstyti šitą įstatymo projektą.
Toliau turbūt Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, gavus Vyriausybės išvadą, rasime tokį variantą, kuris padės aiškiai apibrėžti pačias nuostatas, apsispręsti dėl tų konkrečių dienų – ar keturios, ar galbūt mažiau, ar galbūt daugiau būtų reikalinga ir prasminga. Rasime tą tinkamą variantą, kuris tikrai padėtų jaunoms šeimoms.
Šiai dienai siūlote keturias dienas. Kodėl keturias? Kodėl ne daugiau ir ne mažiau?
T. Martinaitis: Toks skaičiavimas tiesiog, kad per ketvirtį viena diena. Bet vis dėlto, kadangi tos objektyvios priežastys, tai noras būtų, kad ir tas keturias dienas galėtų per metus panaudoti iš eilės, jeigu iš tikrųjų toks poreikis yra.
Toks yra mano pasiūlymas, bet tikrai esu atviras diskusijoms. Yra skirtingų užsienio valstybių patirčių ir galime kartu apsispręsti, koks modelis būtų tinkamiausias Lietuvai. Taip pat reikia surasti bendrą kompromisą tiek su Trišalės tarybos, tiek su darbdavių atstovais. Tikiuosi, kad šitame diskusijų etape rasime teisingiausią sprendimą.
Gerieji pavyzdžiai Europoje
Koks, jūsų nuomone, yra geriausias pavyzdys? Užsiminėte apie Singapūrą, o kur Europoje, galbūt arčiau mūsų, veikia toks modelis?
T. Martinaitis: Įvairiausių modelių yra ir Švedijoje, ir Lenkijoje, ir Nyderlanduose, ir Austrijoje. Tik galbūt dabartiniu momentu, kai tą idėją paleidau į gyvenimą, diskusijose socialiniuose tinkluose man kilo mintis, kad vis dėlto, remiantis tais europiniais pavyzdžiais, daugiau kalbama ne apie anūkadienius, bet apskritai apie pagalbos šeimai dieną.
Kitose valstybėse išskiriami galbūt ne vien tik anūkai, bet ir dirbantys vaikai gali padėti savo vyresnio amžiaus tėvams, kuomet yra sveikatos problemų. Tai turbūt daugiau tokia užsienio valstybių patirtis, kuomet suteikiama papildoma diena per metus ar per ketvirtį objektyviai padėti geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Šiuo atveju aš kalbu apie tuos anūkadienius, bet bent jau europiniuose pavyzdžiuose tai nėra taip apibrėžiama, kad kalbama apie anūkus. Tai yra tiesiog pagalbos šeimai diena.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
