Šiandien pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikę su prezidentės patarėjais pateikė argumentus, kodėl reikia vetuoti Seimo skubotai priimtą Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymą. Iki šiol pareigūnai susirgę tarnybos metu gaudavo vidutinio darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką. Pagal Seimo priimtą įstatymą – ši išmoka pareigūnams mažėtų daugiau nei perpus.
Pareigūnai, dėl tarnybos specifikos, kasdien rizikuoja savo sveikata ir gyvybe tiek vykdydami tiesiogines pareigas, tiek ir ne tarnybos metu. Pavyzdžiui, vakar Kupiškio rajono, Skapiškio miestelyje gesindami gaisrą šilumos smūgius gavo 3 ugniagesiai, jie nuvežti į ligoninę, vienas jų gydomas reanimacijoje. Praėjusį savaitgalį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas ilsėdamasis su šeima prie Žaltyčio ežero išgelbėjo 2 skęstančių žmonių gyvybes: mergaitės ir merginos, kai kiti poilsiautojai vien tingiai stebėjo kas vyksta. Prieš metus taip pat ne tarnybos metu, pajūryje su šeima vasarojantis Mažeikių rajono policijos komisariato Vidmantas Sova pamatęs skęstančius žmones suskubo į pagalbą, gelbėdamas kitus jis nuskendo. Neseniai nuo kontrabandininkų šūvių nukentėjo tarnybą vykdantys pasieniečiai.
„Jei pareigūno pareiga yra rizikuoti net ir tada, kai kitų profesijų žmonės to nedarytų, tai valstybės pareiga užtikrinti, kad pareigūnas rizikuodamas patirtų kuo mažiau žalos,“ - teigia Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas
Pareigūnui valstybė suteikė didesnes socialines garantijas todėl, kad jis visada ir visur elgtųsi kaip pareigūnas: ginti, saugoti, padėti. Iš pareigūno reikalaujama nepriekaištingos sveikatos ir fizinės formos. Didesnė nei kitiems nedarbingumo išmoka garantuoja, kad susirgęs, susižalojęs tarnybos metu pareigūnas kaip galima greičiau sugrįš į darbą ir tęs tarnybą.
Jeigu prezidentė ne vetuos Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo, grėsmių akivaizdoje situacija sąlygos pareigūno pasirinkimą tarp žmogaus sveikatos ir savo sveikatos bei šeimos gerovės.
