Nors vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie ilgus metus nėra matę savo šeimos gydytojo ar kitą kartą net nežino, prie kokios poliklinikos yra prisirašę, E. Šukė džiaugėsi, kad tokių atvejų mažėja, o rūpintis sveikata tampa madinga.
„Tokių žmonių, kurie gal jau dešimtmetį nesirodė pas gydytoją, pasitaiko, bet, manau, gerokai mažiau nei prieš 10 metų, nes pagaliau rūpinimasis sveikata tikrai atėjo į madą.
Daugiausiai tokių žmonių, kurie, kaip juokaujame, niekad nematė gydytojo, turime užsieniečių iš Ukrainos, Baltarusijos, gyvenančių Lietuvoje. Sveikatos apsauga ten yra gerokai žemesnio lygio, jie kultūriškai nepasitiki sveikatos apsauga ir tai, kad pas gydytoją nebuvo 20 metų, jie sako pasididžiuodami, lyg tai būtų pasiekimas. Tai šitai toli gražu nėra taip...
Lietuvoje tokių asmenų jau yra mažiau. Tačiau aš vėlgi dirbu tik viename mieste, tad kalbėti už visą Lietuvą sunku. Turbūt provincijoje vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės vis dar galvoja, kad nesirūpinimas profilaktine sveikata yra kažkoks pasiekimas. Bet tai yra kaip loterijos bilietas – vienas gal ir nugyvens be didesnių problemų, o kitas – ne“, – pastebėjo „Affidea“ šeimos gydytoja.
Geri kraujo tyrimai dar negarantuoja sveikatos
Kita vertus, net ir reguliariai tikrinantis sveikatą labai svarbu, kaip tai vyksta. Pasak pašnekovės, jei žmogus galbūt net savo iniciatyva mokamai pasidarė vien bendrą kraujo tyrimą ir tik pažiūrėjo, ar viskas normoje (prie rodiklių nėra pliusiukų ir minusiukų), tai dar negarantuoja, kad esi sveikas.
„Baziniai kraujo tyrimai tikrai nėra garantija, kad žmogus yra sveikas. Turbūt jei tik tiek užtektų – pasižiūrėti į tyrimų lapą ir, jei visi rodikliai normoje, pasakyti, kad viskas gerai, – nereikėtų mokytis medicinos 10 ar 12 metų. Tyrimų interpretacija yra labai individuali, svarbu, kiek žmogui metų, kokia jo lytis, koks fizinis aktyvumas, gyvenimo būdas.
„Bendras kraujo tyrimas –ai bendriausias tyrimas, kuris parodo kraujyje esančias ląsteles ir jų skaičių, bet absoliučiai nieko negali pasakyti apie organų veiklą.“
Tik žinodami žmogaus anamnezę ir daug įvairių dalykų galime nuspręsti, ar tie kraujo tyrimai tikrai geri. Dažniausiai net jei ir iš laboratorijos gautame protokole nėra nė vieno pliusiuko ar minusiuko, praktiškai visada turime, ką juose koreguoti. Kitą kartą net esant pliusiukui ir minusiukui gali reikšti, kad yra kažkokia problema.
Dažnai kažkokie nedideli padidėjimai ar sumažėjimai gali būti kliniškai visiškai nereikšmingi. Pavyzdžiui, kasos ar kepenų fermentų minimalūs padidėjimai ar sumažėjimai kliniškai visiškai nereikšmingi ir tiesiog po kurio laiko pakartojame ir tada jau nusprendžiame“, – pasakojo E. Šukė.
Bendro kraujo tyrimo nepakanka
Paklausta, kokie būtų rekomenduotini tyrimai norint pasitikrinti profilaktiškai, pašnekovė pabrėžė, kad sunku būtų įvardyti tai, kas tiktų visiems.
„Bendras kraujo tyrimas taip ir vadinasi „bendras“, nereiškia, kad jis duoda labai daug kažkokios informacijos. Tai bendriausias tyrimas, kuris parodo kraujyje esančias ląsteles ir jų skaičių, bet absoliučiai nieko negali pasakyti apie organų veiklą, tai labai bendras vaizdas iš toli. Tad faktas, kad vien iš šio tyrimo daryti kažkokių išvadų išvis negalime daryti.
Profilaktinių tyrimų planas dėliojamas individualiai, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus lėtinių ligų, jo amžiaus, lyties, fizinio krūvio. Bet tokį vieną rinkinį, kuris tikrų absoliučiai visiems, sunku išskirti. Tačiau faktas, kad bendras kraujo tyrimas, kepenų, inkstų, skydliaukės veiklos ištyrimas, pagrindiniai mikroelementai turėtų būti visiems įtraukta prie profilaktinių tyrimų“, – patarė šeimos gydytoja.
Pačiam tapti daktaru – ne geriausia idėja
Kitą kartą pasitaiko, kad patys žmonės savarankiškai nusprendžia atlikti įvairius tyrimus, o vėliau Google pagalba bando išsiaiškinti, ką vieni ar kiti pakitimai galėtų reikšti. Vis tik E. Šukė patarė geriau taip nesielgti.
„Tikrai nemanau, kad taip daryti teisinga, nes profilaktinis ištyrimas neapsiriboja vien kraujo tyrimais, yra atliekama labai daug dalykų – yra elementari gydytojo apžiūra, kai jis paklauso širdį, plaučius, apžiūri odą, pilvą. Tai irgi duoda mums daug informacijos, nemažai atliekama ir kitų tyrimų – šlapimo, rentgeno, krūtų ir daug kitų, jei tam bus indikacijos, paskiriama ginekologo konsultacija.
Taigi vien atlikus kažkokį tyrimą, kurį kažkas kažkada buvo skyręs, darytis išvadą, kad viskas yra gerai, nebūtų logiška. Juo labiau rekomenduojami tyrimai labai keičiasi atsižvelgiant į amžių, gyvenimo būdą, tad gali būti aktualūs visai kiti dalykai“, – pastebėjo gydytoja.
Kasmet suplanuoti vizitą
Profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją E. Šukė rekomendavo kasmet. Nors valstybė, atsižvelgiant į paciento amžių ir kitus rodiklius, dalies tyrimų kasmet apmokėti negali, pašnekovė konstatavo, kad įprastai kompensavimo klausimai neturi nieko bendro su klinikinėmis indikacijomis.
„Tai, ką ir kas kiek laiko valstybė kompensuoja, iš tiesų neturi nieko bendro su tuo, kas yra rekomenduojama. Valstybė kompensuoja tuos dalykus, kurie finansiškai atsiperka ir tada nusprendžia. Bet dažniausiai tai neturi nieko bendro su pasaulinėmis gydymo iš ištyrimo gairėmis.
Todėl nemanau, kad reikėtų griežtai laikytis valstybės nurodyto finansavimo laikotarpio ir kartą per metus pas šeimos gydytoją visiems reikėtų apsilankyti. Tada nereikia tikrai jau kažkokio didelio ištyrimo, kartasi būna ir smulkmeniški keli tyrimai.
Bet tada nepametam pulso, matome beprasidedančią ligą, pradėjusį augti svorį, su jaunais žmonėmis lygiai taip pat galima kalbėti apie nėštumo, šeimos planavimus, tos kalbos su šeimos gydytoju visada bus. Norint „nepamesti vadelių“ bent kartą per metus apsilankyti reikėtų“, – patarė medikė.
Nors pagal šeimos gydytojo normą jis negali nemokamai paskirti visų tyrimų, pacientai į tai linkę reaguoti dvejopai: „Viskas priklauso nuo žmogaus, vieni patys paklausia, gal ką galėtų dar mokamai pasidaryti, bet yra ir tokių, kuriems pasiūlius kažkokį mokamą tyrimą, jie pasipiktina ir sako, kad mokesčius moka. Tai yra klasikinė frazė, su kuria turbūt kasdien susiduria ir kiti gydytojai.“
Niekas neapsaugotas ir nuo sunkios ligos
Paklausta, ar pasitaiko tokių atvejų, kai, atrodo, tikrinantis profilaktiškai viskas yra gerai, o lyg iš giedro dangaus žmogus išgirsta sunkios ligos diagnozę.
„Sunku pasakyti, ar tai pasitaiko dažnai, bet kad taip gali būti, tai tikrai. Jei visos ligos pasireikštų labai anksti ir ryškiai, tai visas jas atrastume ir nebūtų tų istorijų, kad žmogui staiga diagnozuojama trečios ar ketvirtos stadijos onkologinė liga.
„Tai, kad pas gydytoją nebuvo 20 metų, jie sako pasididžiuodami, lyg tai būtų pasiekimas. Tai šitai toli gražu nėra taip...“
Tokių istorijų būna, bet reikia nepamiršti, kad blogos ir skaudžios istorijos nuskamba gerokai garsiau nei sėkmingos. Bet taip yra visose srityse – kai reikia kažką pagirsti ar įvyko kažkas gero, kalbame mažiau, o kai kažkas blogo ar baisaus, kalbame gerokai daugiau ir plačiau.
Tad elementarūs profilaktiniai kraujo tyrimai ar apsilankymai pas gydytojus gali gerokai sumažinti tokių istorijų, kai kažkas staiga bus rasta kažkas baisaus, riziką“, – pabrėžė E. Šukė.
Pasitikrinti nuvaromi
Be to, siekiant anksti „pagauti“ ligą pagal atitinkamas amžiaus grupes gyventojai kviečiami dalyvauti ir valstybės kompensuojamos prevencinėse programose:
„Valstybė yra paskaičiavusi, kas apsimoka ir finansiškai, kad anksčiau pagauta liga suteiktų teigiamą grąžą tiek pačiam pacientui, tiek valstybei, tiek visai sveikatos apsaugos sistemai.“
Be kita ko, ji pastebėjo, kad tiems žmonėms, kurie šiaip nesilanko pas gydytojus, tenka susidurti su prievole profilaktiškai pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ir vėliau jau dirbant tam tikru periodiškumu, taip pat laikantis vairuotojo teises.
„Tai yra bent toks šansas juos priversti pasirodyti. Ir tikrai per tuos profilaktinius patikrinimus dėl darbo ar vairuotojo sveikatos pažymos, tikrai, būna, ištyrę atrandame ir ligų, įvairių būklių, nors jis atėjo tik dėl to, kad įstatymas taip liepia. Taigi tai yra geras dalykas“, – pabrėžė ji.
E. Šukė patarė apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus, kad nebūtų per vėlu. „Jei patys nesusistabdysime, nenuspausime pauzės, tą už mus padarys kažkas kitas, svarbu, kad tai nebūtų sveikata“, – paragino ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
