„Respublikos" savaitės žmogus – postą išsaugojęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Nors šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė ministrui nepasitikėjimą dėl jo neveiklumo, Seimo nariai, nepaisant prezidentės išreikšto lūkesčio, patys sužlugdė Parlamente vykusią ministro interpeliaciją.
Tad kas šioje situacijoje teisūs? Ar ne vyriškiau būtų buvę G.Kazlauskui pačiam atsistatydinti?
Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys:
– Aš manau, kad šiuo atveju nereikia ieškoti teisių ar neteisių. Tai yra konstitucinės sąrangos klausimas, nes prezidentė yra pareigūnas, kuris dalyvauja skiriant ministrą. Jei prezidentė pareiškė ministrui G.Kazlauskui nepasitikėjimą, premjeras turėjo iškart išspręsti tuos santykius. Svarstyti kartu su prezidente, ką daryti. Dabartinis premjeras nesugeba susikalbėti, išspręsti prezidentės pasitikėjimą praradusio ministro klausimą. Premjeras tik slapstosi, bando ministrą pridengti. G.Kazlauskas pats turėjo pareikšti: aš nedirbsiu su šiuo premjeru, nes jis nesugeba tartis su prezidente. Sakote, ir mums, Seimo nariams, nepavyko G.Kazlausko atstatydinti? O mes, Seimo nariai, turime teisę klausti ministro per interpeliaciją. Man yra liūdna, kad ministrą valdančioji dauguma pasiruošusi laikyti prieš žmonių valią. Apgynė ministrą dėl politinių motyvų, nes valdančiųjų Vyriausybei tai išlikimo klausimas. Kokių pretenzijų turiu G.Kazlauskui? Tai ir neaiškūs taršos leidimų pardavimai, atliekų tvarkymas neišspręstas, daugiabučių renovacijos nesugebėjo įgyvendinti. Tai ir Europos Sąjungos pinigų panaudojimas. Ar reikia skirti serialams? Turime žiūrėti, ar kokybiškai lėšos panaudojamos. Ministras turėjo pats atsistatydinti.
(Bet neatsistatydino. Bet Seimas irgi nenuvertė. Nei prezidentės, nei Seimo pastangomis neįveiktasis lieka savo poste. Valio, draugai!
G.Kazlausko neįveikė tekstas iš sustojusio laiko?)
Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas:
– Kas teisūs? Visi teisūs. Ir Seimas, ir prezidentė. Prezidentė atkreipė dėmesį į aplinkos ministro darbo trūkumus. Ministras tai įvertino. Nebuvo jokio konflikto. Nemačiau jokio konflikto. Interpeliacijos tekstas – iš sustojusio laiko, praėjusių metų lapkritį surašytas, nekūrybingų žmonių surašytas. Nekūrybingų žmonių atlikta užduotis. Opozicija, tie vyrai ir moterys, dirbo kaip per prievartą. Nesuprasi, kas ten vyko. Ne pirmą kadenciją esu Seime, bet dar tokios silpnos interpeliacijos nesu matęs. Aš vertinau ministro G.Kazlausko atsakymus į jam pateiktus klausimus ir jo darbą. Trūkumų buvo ir bus, bet interpeliacija buvo tokia neįdomi, vangi. Tarsi užvertė per prievartą kas nors tiems vyrams ir moterims naštą ir tempė ją. Spjaudosi, bet vis vien tempia.
Ministras, sutapatintas su sėdimu baldu
Seimo “Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis:
– Ne Seimas, bet Seimo dauguma prieštaravo prezidentės valiai. Daug postringavo, kad reikia pritarti prezidentės nuomonei, kai Seime vyko energetikos ministro Arvydo Sekmoko interpeliacija. Tada prezidentės valia buvo svarbi. Bet saugodami kėdes po atitinkamomis vietomis pasisakė labai nekorektiškai prieš prezidentę, kai vyko G.Kazlausko interpeliacija. Juolab kai prezidentė skiria ministrus. Todėl vaizduoti, kad viskas gerai, yra cinizmas. Tai Andriaus Kubiliaus charakterio bruožas – ciniškai atmesti tai, kas nenaudinga. Mums nepatiko aplinkos ministro atsakymai į klausimus apie daugiabučių renovaciją, nes buvo linkęs kaltinti nesupratingus žmones. O žmonės nesupranta, kam dėl renovacijos imti kreditus iki gyvos galvos ir kodėl reikia tapti bankų įkaitais iki mirties. Atliekų tvarkymo srityje žmonės irgi akivaizdžiai apiplėšinėjami tų vadinamųjų įmonių. Į žmonėms esminius klausimus ministras neatsakė. Tik nepavyko jų apginti šitai opozicijai, nes neturi daugumos balsų. O premjeras ir valdančioji dauguma aiškiai leido suprasti, kad, jei reikės, balsavimą boikotuos, kad nebūtų surinktas 71 balsas. Buvo svarbu ne realus ministro darbo vertinimas, bet išsaugoti kėdes. Esą laikysimės susikibę rankomis tvirtai, nesvarbu, kad tie ministrai prastai dirba.
Kaip nuomonė slankiojo į geresnę pusę
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma nebuvo įsitikinęs, kad prezidentė tikrai šiuo metu dar nori G.Kazlausko galvos, ir paklaustas apie Seimo ir prezidentės nuomonių dėl aplinkos ministro tinkamumo galimą konfrontaciją atsakė:
– Ne, tikrai taip nevertinčiau. Aš, sakyčiau, galiu numanyti, gal nuomonė prezidentės jau buvo pasikeitusi į geresnę pusę, nes interpeliacijos išvakarėse nieko nepasakė. Nepasakė, kaip Arvydo Sekmoko atveju, kad palaiko, bet ir nepasakė pageidaujanti, kad Seimo nariai pritartų interpeliacijai ir ministras būtų atstatydintas. Prezidentė buvo gana neutrali. O mes Seime vertinome ministro darbus, kurie buvo pripažinti gana kokybiškais. Net Seimo opozicijos atstovas Kęstutis Daukšys atkreipė dėmesį, kad aplinkos apsaugos ministras per interpeliaciją atsakinėjo į klausimus kur kas geriau nei energetikos ministras. Kai kurie opozicijos nariai interpeliacijoje nedalyvavo. Tai akivaizdi palaikymo išraiška ministrui.
“Rezultatas – nulis"
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius:
– Vertinu labai neigiamai. Konservatoriai parodė savo moralinį veidą. Parodė, kad jiems svarbu kėdės, bet ne darbo rezultatai ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas. Nori bet kokia kaina išlaikyti neveiklius žmones. O mums reikia, kad valstybės kūryboje dalyvautų išmintingi, profesionalūs žmonės. Interpeliacijoje norėjome parodyti, kaip aplinkos ministras sugeba tvarkytis. Vienas milijardas litų buvo skirta daugiabučių renovacijai. Rezultatas – nulis. Miškų įstatymą rengė dvejus metus – perėmė Seimas. Alternatyvių energetikos išteklių įstatymo projektas – Seimas perėmė, kad užbaigtų. Ką jau kalbėti apie šiukšlių rūšiavimą, utilizavimą, sąvartynų įrengimą. Jei aplinkos ministras išsaugojo postą, vadinasi, ir toliau sėdėsime ir rezultatų neturėsime.
Mišrios Seimo grupės frakcijos seniūnas Konstantas Ramelis:
– Balsavau už ministro atstatydinimą, bet nesugebėjome susitarti dėl pozicijos. Palikome savieigai, nors buvo pagrindas ministrą atstatydinti. Ir prezidentė tą patį sakė. Užtenka vien to fakto, kad 515 milijonų nepanaudotų litų yra saugojami Liuksemburgo banke ir už tų pinigų administravimą mokame kelis milijonus. Nors palūkanų gauname tik 100 tūkst. litų. Esą ministrui taip rekomendavo Finansų ministerija.
Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis:
– Tokio neveiklaus ministro aš apskritai dar nesu anksčiau matęs. Neabejoju, kad jį reikėjo atstatydinti. Manau, todėl nepavyko G.Kazlausko atstatydinti, kad daug Seimo narių turėjo daugybę reikalų Aplinkos ministerijoje. Ministras atliko tam tikrą lobistinį darbą. Tie Seimo nariai nebalsavo “prieš", bet visai neatėjo balsuoti. Nenorėjo balsuoti.
(Jei perdegtų elektros lemputė, be Seimo leidimo sėdėtų patamsyje?)
Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas:
– Nesutinku, kad Seimas pasipriešino prezidentei. Prezidentė pareiškė savo nuomonę. Tai jos teisė. O Seimas taip pasielgė turėdamas savo konstitucinę prievolę ir teisę. Argumentai, kodėl buvo neatstatydintas aplinkos ministras? Daugumai patiko jo atsakymai į pateiktus per interpeliaciją klausimus. Mus įtikino jo atsakymai. Sakote, kaip galėjo įtikinti atsakymas dėl įšaldyto milijardo, skirto daugiabučiams renovuoti? Ministras aiškiai išdėstė, kodėl tie pinigai nepanaudoti guli. Pats Seimas buvo apsisprendęs dėl pastatų renovavimo, todėl turi galvoti, ar ši renovavimo schema priimtina. Jei schema nepriimtina, ją reikia keisti.
(Tačiau jei Seimo patvirtinta schema neveikia, milijardas litų guli įšaldyti, ar ne aplinkos ministras turėjo rėkte rėkti, kad, gerbiamieji seimūnai, jūsų patvirtinta schema neveikia?
E.Tamašauskas šyptelėjo, kad G.Kazlauskas per interpeliaciją tai ir išrėkė.
O kodėl neišrėkė anksčiau? Juk laikas tai bėga. E.Tamašauskas atsakė, kad ministrai – tik vykdytojai, tai yra vykdomoji valdžia. Ar vykdytojas – tai jau visai neiniciatyvus, neutralus, nekūrybiškas pilietis? Jei schema neveikė, kodėl taip ilgai tylėjo? Kodėl neprašė, kad schema būtų taisoma? Kodėl Aplinkos ministerija nesiūlė, kaip tą schemą keisti?)
– Sutinku, – atsakė E.Tamašauskas, – bet ir Seimui reikia prisiimti tą atsakomybę kartu su ministru.
Olava STRIKULIENĖ
