Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius.
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžia, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą.
„Juk senesnius, o tuo pačiu taršius automobilius, naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes ir vidutinės pajamas. Ekspertai, kritikuojantys Vyriausybės užmojus, teisūs: dėl savo finansinės padėties daugelis žmonių neišgali įsigyti naujesnio automobilio, todėl šį naują mokestį labiausiai pajus būtent ši gyventojų grupė. Ir tai yra neteisinga, visa tai pagrįstai pykdys žmones. Galų gale, iki šiol net nepasakoma, kaip būtų panaudojamos iš šio mokesčio surenkamos lėšos“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Tuo metu LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad mokestis turėtų priklausyti nuo to, kiek žmogus teršia, o ne nuo to, kiek jis potencialiai gali teršti.
„Kol mokestis yra susietas su automobilio variklio galia, kubatūra, o ne su realiu kuro sunaudojimu, tol jis bus moraliai neteisingas. Sąlyginai taršus, senas automobilis, išvažiuojantis iš namų dešimt kartų per metus, mokės daugiau nei tas, kuris dieną naktį važinėja pirmyn atgal“, – komentuoja socialdemokratas.
Anot G. Palucko, tikrasis taršos mokestis, įvertinantis ir žalą gamtai, yra akcizas, iš kurio surenkamos lėšos iškart nukeliauja į vadinamąjį Kelių fondą ir gali būti naudojamos alternatyvių kelionės būdų plėtojimui, viešojo transporto plėtojimui ir „žalinimui“.
E. Sabutis: kuo esi turtingesnis, tuo mažiau mokėsi
Pasak LSDP frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, skaičiuojama, kad valdančiųjų noras papildomai apmokestinti automobilių savininkus, jiems gali kainuoti ne vieną šimtą eurų.
„Priėmus šiuos mokestinius pakeitimus – maksimali suma už metinį mokestį gali siekti ir 470 eurų, taigi daiktus turime įvardinti tikraisiais jų vardais. Aplinkos ministro rankomis norima įvesti kasmetinį automobilių mokestį jų savininkams regresiniu būdu. Kuo turtingesnis esi – tuo mažiau mokėsi ir atvirkščiai“, – aiškina E. Sabutis.
Parlamentaro nuomone, turtingesnė visuomenės dalis gali sau leisti įsigyti palyginus netaršias transporto priemones.
„Natūralu, kad naujomis mašinomis jie keliauja kur kas daugiau, bet CO2 į aplinką vis vien išmeta. Ko negali pasakyti apie mažiau pasiturinčius, ypatingai senyvo amžiaus gyventojus. Jiems automobilis yra būtinoji priemonė ir naudojama kur kas rečiau – dažniausiai tam, kad pasiektų gydymo ar kitas įstaigas“, – primena Seimo narys.
Socialdemokrato teigimu, tokia našta gali tiesiog priversti gyventojus atsisakyti automobilių, nes jų išlaikyti neapsimokės. Anot jo, tokių planų net neslepia ir naujo mokesčio iniciatoriai – priverstinai žmones persodinti į viešąjį transportą.
„Tokį planą galėčiau įsivaizduoti tik didžiuosiuose miestuose, tačiau turime pripažinti, kad viešasis transportas ir kelių infrastruktūra regionuose nėra tvari: net nesugebama išspręsti amžinos žvyrkelių problemos“, – mano E. Sabutis.
