Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto.
Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius. Klientai vasarą vilioti ir mažesnėmis kainomis, ir platesnių paslaugų spektru, tad kai kurios sodybos savaitgaliais būdavo sausakimšos.
Žiemos sezonas kiek ramesnis. Klientų yra, tačiau, anot verslininkų, svečiai apsistoja tik dienai ir dažniausiai renkasi poilsį pirtyje. Pastebima ir džiugesnė tendencija – atsiranda stambesnių užsakymų, kurie 2009-aisiais buvo beveik išnykę.
„Daugėja ES pinigėlių, konferencijų. Daugėja įmonių, švenčiančių kalėdinius vakarėlius, nors ir nelabai sparčiai, bet tikrai daugėja. Mums labai smagu, nes klientų daugiau turim“, – sakė Lina Augytė, kaimo turizmo sodybos savininkė.
Problemų verslininkams šiemet atnešė gili žiema. Dalis žmonių, Naujuosius norėję sutikti kaimo sodybose, to atsisakė.
„Sniego daug, kelių niekas nevalo, elektra trūkinėja, laidai trūkinėja, o tvarkyti reikia mums. Juk nepaaiškinsi klientams, kad čia ne mūsų kaltė“, – kalbėjo L. Augytė.
„Apie 10 procentų svečių atsisakė [atvykti] vien dėl to, kad negalėjo patekti į kaimo turizmo sodybas. Žmonės sumokėjo avansus, bet negalėjo patekti“, – pasakojo Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė.
Tačiau iki visiško kaimo turzimo rinkos atsitiesimo dar teks palūkėti, mat šiam verslui krizė kirto labai skaudžiai.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus ši rinka susitraukė vidutiniškai trečdaliu. Verslininkai mažino ir paslaugų kainas – vienas kambarys, priklausomai nuo paslaugų paketo, nakčiai sodybose vidutiniškai svyruoja nuo 20 iki 100 litų.
Mažėjo ir turistų. Asociacijos teigimu, traukėsi vietinis turizmas, dešimtadaliu mažiau ir užsienio svečių. Esą Lietuvos sodybas buvo pamėgę Skandinavijos, Vokietijos ir net Izraelio poilsiautojai. Tačiau pagrindinė problema – tiesioginių skrydžių į Lietuvą trūkumas.
„Labai blogas susisiekimas yra su Vokietija, bet reikia dėkoti vokiečiams, kad jie yra dideli keliautojai ir keliauja daugiausiai automobiliais.
Galime pareikšti pretenzijas mūsų gidams, kurie daugiausia svečius orientuoja į didžiųjų miestų senamiesčius, muziejus, bažnyčias, o juk labai graži yra mūsų provincija“, – teigė R. Sirusienė-Lamauskienė.
Šią vasarą verslininkai vis dėlto tikisi dešimtadaliu daugiau turistų. Esą pirmieji poilsiautojai pasirodys gegužę ir sezonas tęsis iki Vėlinių. Kol kas šiemet negalvojama ir apie kainų didinimą.
Jevgenijus BARDAUSKAS, Jūratė ANILIONYTĖ
