Bendrovės atstovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Jelenos M. 3 547 eurus skolos bei 121 eurą delspinigių.
Nurodyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. bendrovė „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. jau VŠT tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra Jelenai priklausantis butas.
Už į butą patiektą šilumos energiją, karštą vandenį laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį susidarė 3 547 eurų skola.
Į nurodytą skolos sumą įskaičiuota 1 542 eurai, kuri ieškovei buvo perleista iš bendrovės „Vilniaus energija“ ir kuri iki šiol neapmokėta.
Atsakovė nebuvo sudariusi rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos, karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos energijos tiekėja su atsakove buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį.
Paaiškino, kodėl nesijaučia skolinga
Vilnietė Jelena pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime moteris nurodė šešis nesutikimo su ieškiniu motyvus. Anot jos, ieškinį pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo.
Taip pat skolos dydis apskaičiuotas remiantis negaliojančia ir teismo panaikinta kainų apskaičiavimo tvarka, dėl to iki kol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys kainas už šilumos energiją ginčo laikotarpiui, tol reikalavimas negali būti reiškiamas.
Moters manymu, į skolą neteisėtai įtraukta geriamojo vandens dalis, skirta karštam vandeniui ruošti, kuri turėtų būti paskirstyta daugiabučio namo bendrasavininkiams, tačiau ši dalis negali būti nustatyta, kadangi ieškovė tiekiamos energijos tinkamai neapskaitė ir nenaudojo skaitiklių.
Anot jos, delspinigiai negali būti taikomi, nes ieškovė nėra valstybės įmonė ir reikalaujama apmokėti už privataus asmens parduotas prekes (šilumos energiją), bet ne už valstybės ar savivaldybės įmonės suteiktas komunalines paslaugas.
Jelenos įsitikinimu, VŠT neįrodė, jog ji gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, ieškinį grindžia žodiniais paaiškinimais.
Ir paskutiniu argumentu tapo tai, kad VŠT dalies asmeninio naudojimo patalpų (rūsių, sandėlių) neįtraukė į šilumos paskirstymą.
Bendrovės atsakymas skolininkei
VŠT atstovai pateikė atsikirtimus į visus 6 atsakovės argumentus. Anot jų, pradinė kreditorė turi teisę perleisti piniginę reikalavimo teisę nepaisant skolininkės sutikimo ir atsakovė apie reikalavimo perleidimą tinkamai informuota.
Bendrovės atstovai pridūrė, kad skolos dydis apskaičiuotas remiantis negaliojančia ir teismo panaikinta kainų apskaičiavimo tvarka, tačiau turi būti remiamasi panaikintomis kainomis, o vėliau galbūt vartotojams bus išmokėtos kompensacijos.
Pridurta, kad į skolą įtraukta geriamojo vandens dalis, skirta karštam vandeniui ruošti, nes vartotojai gaudavo sąskaitas tik už geriamojo vandens pašildymą, o sąskaitų už patį geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš tiekėjų negaudavo, todėl susidarė vartotojų suvartoto, tačiau neapmokėto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekiai, esantys sudedamąja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų karšto vandens kainų dalimi.
Pridėta, kad delspinigiai turi būti taikomi, nes mokesčiai už šilumos energiją yra komunaliniai mokesčiai ir ieškovė yra savivaldybės įmonė.
Anot VŠT atstovų, tai, jog buvo suteikta šilumos energija, įrodo informacinės sistemos duomenys, skaitiklių duomenys, buhalterinės apskaitos dokumentai. O rūsių plotas į namo naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą.
Teismo verdiktas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė VŠT ieškinį tenkinti. Bendrovei iš vilnietės priteista reikalauta suma – 3 547 eurai su deslpinigiais.
Lyg to būtų maža, moteris dar 3 374 eurų turės sumokėti dėl bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tad suma išaugo dvigubai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
