Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu?
Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Europos reakcija į karą Artimuosiuose Rytuose
Kaip Europos šalys ir Lietuva reaguoja į karą Artimuosiuose Rytuose? Iškilusios naftos ir jos produktų kainos, ar ši reakcija rodo, kad mes jau išmokome kažkokias pamokas po 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą? Ar vis dėlto toliau bandome ekspromtu spręsti situaciją?
R. Dilba: Klausimas taip pat buvo svarstytas ir paskutinėje Europos Vadovų Taryboje, kur dalyvavo prezidentas, ten buvo aptarta situacija ir Artimuosiuose Rytuose. Taip pat, žinoma, energetikos kainų klausimas, labiau liestas konkurencingumo elementas, kuris buvo numatytas darbotvarkėje.
Konkurencingumui didžiausią poveikį turi didelės elektros kainos Europoje lyginant su Amerika arba Kinija. Būtent čia mes pralošėme tą konkurencinę kovą. Dėl to buvo pasiūlytos tokios, Europos Komisijos apibendrintos priemonės spręsti didelių kainų situaciją. Komisijos prezidentė kreipėsi į vadovus laišku, kuriame išdėstytos priemones.
Dėl kuro kainų, kurios labiausiai, turbūt, visus gąsdina, tai šalys renkasi labai skirtingas priemones. Turbūt, vienos labiau tikisi, kad greitai pasibaigs konfliktas ir nebus tokio ilgalaikio poveikio, kitos – imasi rimtesnių priemonių, kur kiekvienas kainos mažinimas kainuoja, ir skaičiuoja tam tikrus praradimus savo nacionaliniuose biudžetuose.
M. Vaščega: Aš manau, kad išmokome, nuėjome labai ilgą kelią ir labai daug nuveikėme. Visų pirma, 2022 metais energetikos kainų krizė arba ta dalis, kuriai smogė skaudžiausiai, buvo susijusi su dujomis. Tai ir atsakas atitinkamai buvo stipriai susijęs su dujomis, bet ne tik su jomis. Mes iš karto nusistatėme sau tikslus, kaip užpildyti rezervus.
Matydami, kad kainų padidėjimas atėjo dėl Rusijos veiksmų prieš Europos Sąjungą, tai mes tiek dujų, tiek naftos tiekimą labai stipriai diversifikavome, visiškai uždraudėme arba absoliučiai sumažinome jų tiekimą iš Rusijos. Lygiai taip pat labai daug pastangų įdėjome į atsinaujinančią energetiką ir jos plėtrą.
Galiu pasidžiaugti, kad praeitais metais visos Europos Sąjungos mastu daugiau elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančios energetikos, nei iš iškastinių išteklių. Tai, manau, yra svarbus pasiekimas. Kitaip tariant, į šią krizę mes įeiname kitokie. Tai iš karto matosi, kad Europos Sąjungoje nėra kažkokios grėsmės, kad pritruks energijos išteklių.
Priemonės bandant sumažinti kuro kainas
Lietuvos energetikos agentūros skelbiami duomenys rodo, kad tęsiantis karui per mėnesį dyzelinas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 30 proc., benzinas – beveik 18,5 proc. Vidutinė dyzelino kaina yra istoriškai aukščiausio, o benzino – didžiausia nuo 2022 metų rugsėjo. Tikrai yra trumpalaikių priemonių, kurių imasi šalys, įskaitant Lietuvą. Ką siūlo Europos Komisija dėl trumpalaikių priemonių?
M. Vaščega: Pradėkime nuo to, kad nei naftos, nei dujų iš Irano Europos Sąjungos šalys neimportuoja. Prisiminkime, kad dujų rezervai, nors jau esame sezono pabaigoje, vis dar užpildyti 30 proc., tai yra tikrai neblogas rodiklis. Dujos mus pasiekia vamzdynais pagrinde iš Norvegijos, o suskystintosios dujos iš JAV, todėl sutrikimų čia irgi nenusimato.
Nafta irgi pagrinde iš JAV, Kazachstano ir Norvegijos mus pasiekia. Šiai dienai, geras dalykas, kad nematome kažkokių trikdžių, artimiausiu laikotarpiu taip pat. Žinoma, problema yra kainos. Jūs paminėjote kelis skaičius, jie pasaulinėse rinkose yra dar didesni. Pasaulinėse rinkose dujų kaina padidėjus 70 proc., naftos – 60 proc. 30 dienų konfliktas, kurį turime, iš tikrųjų kainuoja didžiulius pinigus.
Esame paskaičiavę visos Europos Sąjungos mastu tai kainuoja apie 14 milijardų eurų papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties kiekvienai sričiai skiriame tam tikrus veiksmus. Tie veiksmai, visų pirma, yra susiję su rankų atrišimu valstybėms teikiant pagalbą tokiomis formomis, kokiomis joms atrodo geriausia.
Iš esmės idėja yra tokia, kad kiekviena šalis su krize tvarkosi šiek tiek skirtingai, nes iššūkiai šiek tiek skirtingi ir atitinkamai kiekviena gali savo priemones geriau pritaikyti. Čia iš tikrųjų prasideda valstybės pagalbos klausimai, kurie kaip taisyklė kitais atvejais yra uždrausti, bet šiuo atveju rankos yra atlaisvinamos. Tada mes kalbame apie tinklų infrastruktūros pralaidumo didinimą.
Visos Europos Sąjungos mastu mes turime daryti ir mokesčių tinklų infrastruktūrai mažinimą. Lygiai taip pat elektros mokesčiai – kai kuriose valstybėse labai didžiulę įtaką turintis veiksnys. Galime visos Europos Sąjungos mastu imtis veiksmu, kad tai būtų sumažinta.
Dar viena priemonė, kuri turėtų padėti ir kaip tik buvo paskelbta šią savaitę, yra emisijų prekybos sistemos modernizavimas. Tai yra sudėtingai skambanti priemonė, kuri leidžia esant tikrai kritinei situacijai iš rezervo paleisti papildomų, sukauptų emisijų, kurios automatiškai ateityje galėtų būti panaudotos mažinant tas kainas.
Žinoma, mes turime ir daugiau priemonių. Taip pat kalbame apie vidines priemones. Viena pagrindinių priemonių, kuri padėtų sumažinti energijos kainas ir jas stabilizuoti, yra Hormūzo sąsiaurio atidarymas. Europos Sąjunga taip pat stengiasi būti įsitraukusi, dalyvauti tame ir prisidėti prie to.
Trumpalaikės priemonės Lietuvoje
Iš tikrųjų yra trumpalaikės priemonės, kurias Lietuva daro. Pavyzdžiui, pirmas žingsnis buvo išleisti dalį rezervo į rinką, išleidimas nuėjo, praėjo. Kaip jūs vertinate, kiek jis buvo reikalingas? Kita priemonė – rankų atrišimas šalims narėms veikti. Tarsi skamba žinia iš finansų ministro, kad akcizas dyzelinui bus laikinai sumažintas, greičiausiai tam turėtų pritarti Europos komisija. Kaip šį žingsnį vertinate?
R. Dilba: Rezervas buvo pirmoji priemonė po tarptautinės energetikos agentūros bendro išleisto pranešimo, kad visos šalys sutaria išleisti apie 400 milijardų kubinių metrų naftos. Tai yra toks greitas atsakas, jeigu iš tikrųjų būtų susidurta su degalų trūkumu. Nebuvo taip, kad mes visą rezervą panaudojome.
Tai buvo pirmas pabandymas. Tam vertinti reikėtų ilgesnio laikotarpio, nes kaina, kai buvo išleistas rezervas, šokinėjo. Iš tikrųjų reiktų pasižiūrėti, bet, turbūt, didmeninė kaina kilo į viršų, todėl tas poveikis nesijuto. Galima mąstyti, kad jeigu nebūtų buvę rezervo, tai ta kaina galėjo būti dar didesnė. Iš tikrųjų čia toks pirmas pabandymas, jis gal vizualaus efekto nedavė. Lietuva nebuvo vienintelė, iš energetikos agentūros, man atrodo, šešios ar septynios šalys jau yra išleidusios tam tikrus savo rezervus.
Kalbant apie tolimesnius veiksmus, matote, kad Vyriausybė yra pasirinkusi tokią „žingsnis po žingsnio“ strategiją. Išleidus rezervą, matant, kad jis vizualaus poveikio neturi, yra kalbama apie akcizą.
Akcizo sumažinimas dabar yra beveik biudžetui neutralus, kadangi mes, padidėjus kainai, renkame didesnį PVM, tai yra PVM perviršis. Nėra kito būdo kaip įmanoma greičiau vartotojui grąžinti tą kainos padidėjimą, PVM viršpelnį, kaip mažinant akcizus.
Kitokiu atveju reikėtų atidarinėti biudžeto įstatymą ir t.t. Tai yra biudžeto deficitui neutrali priemonė. Žinoma, ką ir prezidentas buvo identifikavęs, kad su akcizo mažinimo priemonėmis svarbu yra galvoti ir apie reguliavimo priemones, kad akcizų sumažinimas tikrai pasiųstų vartotojui, kad jis nesusivalgytų didmenininkų, mažmenininkų, prekybininkų grandinėse ir galiausiai vartotojai pajustų galutinę naudą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
