Iranas smogė JAV naikintuvams Jordanijoje
Iranas pareiškė įvykdęs ataką prieš JAV naikintuvus bazėje Jordanijoje, pranešė naujienų agentūra „Mehr“.
Pajėgos smogė oro bazei Al Azrake, kuri laikoma vienu strategiškai svarbiausių JAV pajėgų vadovavimo ir operacijų centrų Vakarų Azijoje.
Iranas paleido naują raketų salvę į Tel Avivą
Iranas vėl paleido raketų į Izraelį. Irano valstybinis radijas pranešė apie naują atakų bangą prieš Tel Avivą. Čia, taip pat Jeruzalėje, vėl aidėjo raketų pavojaus signalas, žmonės skubėjo į slėptuves.
Pirmaisiais gelbėjimo tarnybos „Magen David Adom“ duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Per Irano remiamos Libano „Hezbollah“ grupuotės raketų ataką, anot žiniasklaidos, Naharijos mieste Izraelio šiaurėje pataikyta į vaikų darželį. Anot duomenų, ir čia sužeistųjų nėra.
Izraelio ir „Hezbollah“ kovos „turi baigtis“, sako Europos šalys
Aštuoniolika Europos šalių ketvirtadienį paragino Izraelį ir kovotojų grupuotę „Hezbollah“ nutraukti kovas, kurios, vėl įsižiebus konfliktui, tęsiasi jau mėnesį.
„Izraelio karinės operacijos Libane ir „Hezbollah“ atakos turi baigtis“, – bendrame pareiškime pabrėžė Italijos, Ispanijos, Belgijos, Lenkijos, Airijos ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai.
„Raginame Izraelį visapusiškai gerbti Libano suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat raginame visas šalis – ir „Hezbollah“, ir Izraelį, – nutraukti karinius veiksmus“, – teigiama pareiškime.
Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketų į Izraelį, siekdama atkeršyti už tai, kad JAV ir Izraelis nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenei).
Izraelis atsakė masiniais smūgiais visame Libane ir sausumos operacija.
Libano valdžia teigia, kad per šiuos karo veiksmus iki šiol žuvo daugiau nei 1 200 žmonių, o daugiau nei milijonas kitų buvo priversti palikti savo namus.
Europos ministrai pareiškė esantys „sukrėsti dramatiškos padėties“ Libane ir paragino nutraukti „nepagrįstas ir nepriimtinas“ atakas prieš civilius taikinius, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojus, pagalbos teikėjus ir žurnalistus.
Jie pažadėjo toliau teikti humanitarinę pagalbą Libano gyventojams ir paragino tarptautinę bendruomenę „dar labiau mobilizuotis“, siekiant padėti šiai šaliai.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) antradienį pareiškė, kad žydų valstybės kariuomenė okupuos dalį Pietų Libano net ir pasibaigus karui prieš kovotojų grupuotę „Hezbollah“.
Šis jo pareiškimas pakurstė baimę dėl šio regiono likimo po paskutinės Izraelio okupacijos, kuri tęsėsi beveik du dešimtmečius.
Europos šalys „tvirtai paragino“ Izraelį vesti tiesiogines derybas su Libano valdžia ir pareiškė, kad Libano vyriausybės pastangos įgyvendinti reformas „turi būti remiamos, o ne silpninamos“.
„Pastangos remti stabilizaciją Libane yra svarbios siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo Artimuosiuose Rytuose. Būtina skubiai sumažinti įtampą. Turi nugalėti diplomatija“, – pabrėžė jos.
Bendrą pareiškimą pasirašė Ispanija, Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Estija, Suomija, Islandija, Italija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Moldova, Norvegija, Lenkija, San Marinas, Slovėnija ir Švedija.
Irako ministerija: per Siriją autocisternomis pradėta eksportuoti nafta
Irako naftos ministerija pranešė, kad šalis pradėjo autocisternomis per Siriją eksportuoti žaliavinę naftą, o vienas pareigūnas teigė, kad, palyginti su vasariu, praėjusį mėnesį pajamos iš naftos pardavimo sumažėjo daugiau nei 70 procentų.
Praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, sukėlęs sumaištį energetikos rinkose, Irakas nukentėjo ypač smarkiai, nes naftos eksportas sudaro apie 90 procentų jo biudžeto pajamų.
Kol Iranas, keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius, savo atakomis ir grasinimais beveik visiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, Irakas didžiąją dalį savo naftos eksportuodavo būtent per šį strateginį vandens kelią.
Kaip ir kiti eksportuotojai šiame naftos turtingame regione, Irakas buvo priverstas ieškoti alternatyvių maršrutų, o trečiadienį vėlai vakare paskelbtame pranešime Naftos ministerija paskelbė, kad „naftą autocisternomis pradėjo eksportuoti per kaimyninę Siriją“.
Pasak ministerijos, Sirija „užtikrins saugų naftos transportavimą“, o eksporto apimtys „palaipsniui“ didės.
Daugiau informacijos ministerijos pranešime nepateikta.
Vienas Irako naftos sektoriaus šaltinis naujienų agentūrai AFP pranešė, kad, vykdant „pradinį eksporto etapą“, į Banijaso uosto naftos perdirbimo gamyklą prie Viduržemio jūros atvyko „178 autocisternos, pakrautos mazutu“, o iš viso numatyta pristatyti 299 tokius sunkvežimius.
„Ši, pirmoji tokio pobūdžio siunta, iš kaimyninio Irako atvyko per Al-Tanfo sienos kirtimo punktą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sirijos valstybinės naftos bendrovės atstovas spaudai Safwanas Sheikhas Ahmadas.
Jis paaiškino, kad sunkvežimiai su nafta bus iškrauti Banijaso terminale, o naftos produktai bus perkrauti į tanklaivius ir keliaus toliau.
„Pirmoji siunta, kurią sudaro 299 autocisternos, į Siriją bus pristatyta dalimis, o po to netrukus turėtų atvykti ir antroji partija“, – sakė jis.
Ši informacija pasirodė po to, kai Irako Valstybinės naftos prekybos organizacijos (SOMO) vadovas Ali Nizaras paskelbė, kad kovo mėnesį šalis „uždirbo beveik 28 procentus tų pajamų, kurios buvo gautos praėjusį vasario mėnesį“.
Naftos ekspertas Assemas Jihadas abejojo, ar sprendimas alternatyviu maršrutu pasirinkti Siriją turės itin teigiamą poveikį.
„Eksportuoti (naftą) autocisternomis per Siriją yra labai brangu, o tokiu būdų eksportuoti galima tik penkis milijonus barelių žaliavinės naftos per mėnesį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. Iki karo Irakas eksportuodavo 3,5 mln. barelių per dieną.
Jis pridūrė, kad susitarimas su Sirija galios tik tris mėnesius – nuo balandžio iki birželio.
Praėjusį mėnesį Irakas paskelbė, kad per Turkijos Cejano uostą vėl ėmė eksportuoti nedidelius naftos kiekius – 250 tūkst. barelių per dieną.
Kinijos diplomatijos vadovas: JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną pažeidė tarptautinę teisę
JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną pažeidė tarptautinę teisę, ketvirtadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vangas I), surengęs pokalbius telefonu su savo Europos Sąjungos (ES), Vokietijos ir Saudo Arabijos kolegomis.
Valstybinė televizija CCTV taip pat pranešė, kad, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai svarstant rezoliucijos projektą dėl, be kita ko, jėgos panaudojimo Hormuzo sąsiauryje, Wang Yi per pokalbius pabrėžė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vaidmuo „turėtų būti užkirsti kelią konflikto eskalacijai“.
Kinija yra viena iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis sudavė Iranui pirmuosius smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei).
Nuo tada konfliktas išplito visame Artimųjų Rytų regione, Iranui pradėjus leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių ir kitų interesų. Teheranas taip pat faktiškai blokavo Hormuzo sąsiaurį – itin svarbų vandens kelią, kuriuo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje išgaunamos naftos.
Artimieji Rytai grimzta į chaosą: įsikišo ir Putinas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu paragino suintensyvinti politines ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
„Abi pusės pabrėžė būtinybę greitai nutraukti karo veiksmus ir suintensyvinti politines bei diplomatines pastangas siekiant ilgalaikio konflikto sprendimo“, – teigiama Kremliaus pranešime apie pokalbį.
Šis pokalbis įvyko po to, kai Ukraina pasirašė oro gynybos susitarimą su Saudo Arabija, kuri, kaip ir virtinė kitų Persijos įlankos šalių, susiduria su Irano dronų atakomis.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis sudavė Iranui pirmuosius smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Nuo tada konfliktas išplito visame Artimųjų Rytų regione, Iranui pradėjus leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių ir kitų interesų. Teheranas taip pat faktiškai blokavo Hormuzo sąsiaurį – itin svarbų vandens kelią, kuriuo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje išgaunamos naftos.
Izraelio ministras: „Hezbollah“ vadas „brangiai sumokės“ už išpuolius per žydų šventes
Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas ketvirtadienį įspėjo, kad „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas „labai brangiai sumokės“ už tai, kad eskaluoja išpuolius per šiuo metu vykstančias žydų šventes.
„Naimui Qassemui turiu aiškią žinią... tu ir tavo bendrininkai labai brangiai sumokėsite už intensyvesnes raketų atakas prieš Izraelio piliečius, susirinkusius švęsti Pesacho“, – vaizdo įraše sakė I. Katzas.
„Tu atsidursi pačiose pragaro gelmėse kartu su Nasrallahu, Khamenei, Sinwaru ir kitais blogio ašies lyderiais“, – sakė jis, omenyje turėdamas buvusius „Hezbollah“, Irano ir Palestinos islamistų judėjimo „Hamas“ lyderius, kuriuos Izraelis likvidavo per pastaruosius dvejus su puse metų.
„Teroristinė organizacija „Hezbollah“, kuriai dabar vadovauji, ir jos rėmėjai Libane patirs visas pasekmes, kurios dar bus ir sunkios“, – pridūrė I. Katzas.
Šis jo įspėjimas pasigirdo po to, kai „Hezbollah“ pareiškė, kad trečiadienį vakare ir ketvirtadienį ryte, kai Izraelio žydai pradėjo švęsti Pesacho šventę, raketomis keletą kartų apšaudė šiaurės Izraelį.
I. Katzas taip pat pakartojo, kad Izraelio pajėgos „išvalys pietų Libaną nuo „Hezbollah“ ir jos rėmėjų, užtikrins Izraelio saugumo kontrolę visoje Litanio upės teritorijoje ir sunaikins „Hezbollah“ karinius pajėgumus visame Libane“.
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo pradžioje, kai Teherano remiama grupuotė „Hezbollah“ ėmė leisti raketas į Izraelį, siekdama atkeršyti už išpuolį, kurio metu žuvo aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei.
Izraelis atsakė galingais smūgiais visame Libane, po kurių buvo pradėta ir sausumos operacija.
Austrija atmetė JAV prašymus dėl karinių skrydžių virš šalies teritorijos
Austrija atmetė visus JAV prašymus leisti vykdyti karinius skrydžius virš šalies teritorijos nuo pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas.
„Prašymų iš tikrųjų buvo, tačiau jie nuo pat pradžių buvo atmesti“, – teigė pulkininkas Michaelis Baueris.
M. Baueris pridūrė, kad kiekvieną kartą, kai panašus prašymas „yra susijęs su kariaujančia šalimi, jis yra atmetamas“.
Austrija yra neutrali valstybė nuo 1955 metų. Šiaurėje, pietuose ir rytuose ją supa NATO narės, o vakaruose ji ribojasi su neutralia Šveicarija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sukritikavo NATO nares Europoje, pavyzdžiui, Prancūziją ir Ispaniją, neleidusias naudoti savo oro erdvės karui prieš Iraną.
Kovo viduryje apie atsisakymą leisti naudotis savo oro erdve pranešė ir Šveicarija, taip pat remdamasi savo neutralumu.
Macrono aštrus pareiškimas: Hormūzo sąsiaurį išlaisvinti jėga – nerealistiška
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad karinė operacija Hormuzo sąsiauriui atverti būtų „nerealistiška“.
„Yra pasisakančiųjų už Hormuzo sąsiaurio išlaisvinimą jėga, vykdant karinę operaciją – tokią poziciją kartais išreiškia Jungtinės Valstijos“, – lankydamasis Pietų Korėjoje kalbėjo E. Macronas.
„Tai nerealistiška, nes (tokia karinė operacija – ELTA) užimtų pernelyg daug laiko, o visiems, kas kerta sąsiaurį, grėstų pavojus sulaukti didelius išteklius ir daug balistinių raketų turinčios (Islamo – ELTA) revoliucinės gvardijos atakų nuo kranto bei daugybė kitų pavojų“, – paaiškino Prancūzijos prezidentas.
Dėl Hormuzo situacijos Persijos įlankos šalys svarsto apie naujus naftotiekius
Persijos įlankos šalys svarsto galimybę nutiesti naujus naftotiekius ir dujotiekius, nes didėjanti įtampa Hormuzo sąsiauryje išryškino riziką, susijusią su priklausomybe nuo siauro vandens kelio, per kurį eksportuojama didžioji dalis regiono naftos ir dujų, skelbia Lenkijos visuomeninio transliuotojo TVP naujienų portalas, cituojantis finansų dienraštį „Financial Times“.
Pastarasis rašo, kad Rijadas svarsto, ar plėsti esamo 1200 km ilgio rytų-vakarų dujotiekio, jungiančio šalies naftos telkinius su Raudonąja jūra, pajėgumus ar nutiesti daugiau vamzdynų, kad didesnė dalis kasdienės produkcijos būtų transportuojama ne jūra.
„Atlantic Council“ atstovė Maisoon Kafafy, nuotaikos Persijos įlankoje dabar pasikeitė, o brangūs infrastruktūros projektai dabar vertinami kaip praktiškos galimybės. „Jaučiu perėjimą nuo hipotetinių scenarijų prie operatyvinės realybės“, – ji sakė laikraščiui.
Tarp svarstomų idėjų – atgaivinti platesnius transporto koridorius, jungiančius Pietų Aziją, Persijos įlanką ir Europą. Juose galėtų būti sujungta dujotiekių infrastruktūra su geležinkelio ir komerciniais maršrutais, nors planai, apimantys kelias šalis, susiduria su politiniais ir saugumo iššūkiais. Todėl realiausi artimiausio laikotarpio sprendimai gali būti susiję su esamų dujotiekių Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose išplėtimu.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
Naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius karo Artimuosiuose Rytuose įvykius:
Kinija dėl Hormuzo blokados kaltina JAV ir Izraelį
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui yra pagrindinė priežastis, dėl kurios blokuojamas Hormuzo sąsiauris.
„Navigacijos trikdžių Hormuzo sąsiauryje pagrindinė priežastis yra JAV ir Izraelio neteisėtos karinės operacijos prieš Iraną“, – spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, paklausta apie D. Trumpo komentarus.
Ataka prieš Irano Bušehro atominę elektrinę „būtų karo nusikaltimas“
JAV ar Izraelio smūgis Irano Bušehro atominei elektrinei pagal tarptautinę teisę būtų laikomas karo nusikaltimu, ketvirtadienį pareiškė Teherano pasiuntinys Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos agentūroje.
Irano ambasadorius Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Reza Najafi (Reza Nadžafis) taip pat paneigė, kad Teheranas atnaujino urano sodrinimą po 2025-ųjų birželį JAV ir Izraelio įvykdytų smūgių Islamo Respublikos branduoliniams objektams.
JAV ambasada Bagdade perspėja dėl galimų atakų
JAV ambasada Bagdade ketvirtadienį perspėjo, kad Iranui palankios ginkluotos grupuotės Irake per artimiausias vieną ar dvi dienas gali surengti išpuolius šiame mieste.
„Hezbollah“ prisiėmė atsakomybę už atakas
Libano islamistų grupuotė „Hezbollah“ pranešė, kad ketvirtadienį jos kovotojai paleido dronų ir raketų į šiaurės Izraelį, taikydamiesi į karius ir į vieną kaimą.
Izraelio kariuomenės Vidaus fronto vadovybė nurodė, kad visame pasienyje buvo įjungtos oro pavojaus sirenos. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar žalą nebuvo.
Izraelis apšaudytas Irano raketomis
Izraelio kariuomenė pranešė, kad anksti ketvirtadienį oro gynyba reagavo į Irano raketų ugnies bangas, įskaitant mažiausiai dvi atakas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kreipėsi į amerikiečius dėl karo.
Po pirmosios atakos policija pranešė, kad pareigūnai buvo iškviesti į kelias smūgių vietas centrinėje Izraelio dalyje, o žiniasklaida, remdamasi medikais, skelbė, kad keturi žmonės buvo lengvai sužeisti.
Naftos kainų šuolis
Naftos kainos šoktelėjo po to, kai D. Trumpas pakartojo, kad JAV pajėgos dar dvi ar tris savaites smogs Iranui, tačiau nepasiūlė jokio sprendimo dėl Hormuzo sąsiaurio, kurio uždarymas paralyžiavo pasaulines rinkas.
„Brent“ rūšies naftos, kurios kaina trečiadienį buvo nukritusi žemiau 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį, pabrango beveik septyniais procentais, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei penkiais procentais.
Australija nemato „pabaigos taško“
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ketvirtadienį pareiškė, kad pirminiai karo Irane tikslai buvo pasiekti.
„Dabar, kai šie tikslai įgyvendinti, neaišku, ką dar reikia pasiekti arba kaip atrodo pabaigos taškas, – kalbėjo jis, sakydamas kalbą sostinėje Kanberoje. – Aišku tai, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis bus poveikis pasaulio ekonomikai.“
D. Trumpas žada didelius smūgius
Sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas tvirtino, kad JAV artėja prie pergalės Irane, ir pažadėjo dar dvi ar tris savaites „itin stiprių“ smūgių.
„Mes užbaigsime šį darbą ir užbaigsime jį labai greitai. Mes esame labai arti“, – sakė jis. Jo pastabos iš esmės atkartojo jo kasdienius įrašus socialiniuose tinkluose ir trumpus interviu žiniasklaidai.
D. Trumpas vėl pagrasino, kad jei Iranas nepasieks su juo susitarimo derybų keliu, JAV „smogs kiekvienai jų elektrinei“.
Išpuoliai prieš civilinę energetikos infrastruktūrą pagal karo įstatymus daugelio laikomi neteisėtais ir gali būti laikomi karo nusikaltimu.
JAE reaguoja į grėsmes
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija pranešė, kad ketvirtadienį šalies oro gynyba reagavo į raketų ir dronų grėsmes.
Nuo karo pradžios JAE ir kitos Persijos įlankos regiono šalys nuolat tampa Irano raketų ir dronų smūgių taikiniais, atsakant į JAV ir Izraelio kampaniją.
Iranas JAV reikalavimus vadina neracionaliais
Iranas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono reikalavimai yra „maksimalistiniai ir neracionalūs“, ir paneigė, kad vyksta kokios nors derybos dėl paliaubų siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
„Per tarpininkus, įskaitant Pakistaną, buvo gauta žinučių, tačiau tiesioginių derybų su JAV nėra“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baghaei (Esmailis Bagajis), kurį cituoja naujienų agentūra ISNA.
Pasaulio bankas skambina pavojaus varpais
Pasaulio bankas yra „itin susirūpinęs“ dėl konflikto poveikio infliacijai, darbo vietoms ir aprūpinimui maistu bei derasi su valstybėmis narėmis, kaip patenkinti neatidėliotinus poreikius krizės metu, trečiadienį AFP sakė aukšto rango pareigūnas.
Vykdomojo direktoriaus Paschalio Donohoe (Paskalio Donohju) komentarai pasirodė jo organizacijai paskelbus apie naują partnerystę su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Tarptautine energetikos agentūra (TEA), siekiant koordinuoti pagalbos atsaką į karą.
„Pirmiausia Amerika“?
Irano prezidentas paklausė amerikiečių, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose tikrai iškelia „Ameriką į pirmą vietą“, ir apkaltino JAV karo nusikaltimais bei Izraelio įtaka.
JAV ir Izraelio atakos sėja „nestabilumą, didina žmogiškuosius ir ekonominius nuostolius“ bei sėja „pasipiktinimo sėklas, kurios išliks daugelį metų“, sakė prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas).
„Kuriems tiksliai Amerikos žmonių interesams iš tiesų tarnauja šis karas?“ – klausė jis.
Irano gvardija teigia, kad Hormuzo sąsiauris priešams uždarytas
Irano revoliucinė gvardija tvirtino, kad strategiškai svarbus Hormuzo sąsiauris liks uždarytas šalies priešams, o D. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio atidarymas yra viena iš jo sąlygų paliauboms.
Kinija: Hormuzo sąsiaurio blokados priežastis – JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui yra pagrindinė priežastis, dėl kurios blokuojamas Hormuzo sąsiauris.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino suinteresuotas šalis perimti šio svarbaus vandens kelio kontrolę.
„Navigacijos trikdžių Hormuzo sąsiauryje pagrindinė priežastis yra JAV ir Izraelio neteisėtos karinės operacijos prieš Iraną“, – spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, paklausta apie D. Trumpo komentarus.
JAV lyderis trečiadienį pareiškė, kad šalys, gaunančios naftą per Hormuzo sąsiaurį, „privalo pasirūpinti šiuo keliu“.
Jis ragino jas „tiesiog paimti jį, saugoti ir naudoti savo reikmėms“.
Teheranas pagrasino „dar žiauresnėmis“ atakomis prieš JAV ir Izraelį
Po JAV prezidento kreipimosi į tautą, kuriame jis žadėjo dvi ar tris savaites smarkių smūgių Iranui, Teheranas, savo ruožtu, pagrasino Izraeliui ir Amerikai naujomis, „dar žiauresnėmis“ atakomis, ketvirtadienį pranešė Irano naujienų agentūra ISNA.
Irano ginkluotųjų pajėgų štabo atstovas spaudai ISNA teigė, kad priešų žinios apie Islamo Respublikos karinius pajėgumus, galią ir ginkluotę yra ribotos, ir kad jų iki šiol surengtos atakos nesugebėjo sunaikinti šalies karinės galios.
„Apie mūsų itin didelius ir strateginius pajėgumus jūs nieko nežinote“, – sakė jis.
Atstovo spaudai teigimu, taikiniai, kuriems JAV ir Izraelis smūgiavo, buvo nereikšmingi. Strateginė karinė gamyba vyksta vietose, „apie kurias jūs neturite visiškai jokios informacijos ir kurių niekada nepasieksite“, tikino jis.
Ano jo, Izraelis ir JAV neturėtų pasiduoti iliuzijai, esą jie sunaikino strateginių raketų, ilgojo nuotolio kovinių ir didelio tikslumo dronų, naujoviškų oro gynybos sistemų, elektroninės karybos priemonių ir specialios įrangos gamybos centrus, sakė atstovas.
Karas tęsis tol, kol priešininkai pasiduos, sakė jis.
„Laukite dar žiauresnių priemonių“, – perspėjo Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų štabo atstovas spaudai.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraeliui ir JAV pradėjus bombarduoti Iraną ir nužudžius aukščiausiąjį Islamo Respublikos lyderį, Teheranas atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormuzo sąsiauryje.
Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormuzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių. Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos, ekspertai ir vyriausybės visame pasaulyje nuogąstauja dėl galimos infliacijos.
Savo trečiadienio kalboje JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikino, esą JAV strateginiai tikslai Irane jau beveik įgyvendinti, o Irano kariniai pajėgumai – smarkiai apriboti.
Irano atsakas Trumpui: lauksime visiškos JAV ir Izraelio kapituliacijos
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus sugrąžinti Iraną į „akmens amžių“, Teheranas kirto atgal. Irano ginkluotųjų pajėgų centrinio štabo „Khatam al-Anbiya“ atstovas Ebrahimas Zolfagari pareiškė, kad šalis tęs karinius veiksmus iki visiško JAV ir Izraelio sutriuškinimo.
„Šis karas tęsis iki jūsų visiško pažeminimo, gailėjimosi, pralaimėjimo ir kapituliacijos“, – agentūra „Mehr“ cituoja E. Zolfagari žodžius.
Grasinimai energetikos sektoriui
Įtampa pasiekė kulminaciją po to, kai naktį iš balandžio 1-osios į 2-ąją JAV prezidentas D. Trumpas kreipėsi į tautą. Jis pažadėjo Iraną sugrąžinti į „akmens amžių“ per dvi ar tris savaites. Prezidento teigimu, Iranas jau dabar yra netekęs savo laivyno bei karinių oro pajėgų.
D. Trumpas taip pat pateikė ultimatumą: jei Iranas nesutiks sudaryti sandorio, JAV gali imtis drastiškų veiksmų prieš civilinę infrastruktūrą.
„Jei Iranas nesutiks su sandoriu, JAV suduos labai stiprų smūgį kiekvienai jų elektrinei, tikriausiai visoms vienu metu“, – perspėjo JAV vadovas.
Nors anksčiau D. Trumpas teigė, kad Teheranas jau sutiko su dauguma iš 15-os JAV plano punktų karui užbaigti, dabartinė retorika rodo gilėjantį konfliktą.
Irano reikalavimai taikai
Balandžio 1 d. Irano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali išvardijo oficialias Teherano sąlygas, kurios, jų nuomone, yra būtinos taikai pasiekti:
- visiškas „agresijos ir teroristinių aktų“ nutraukimas;
- „objektyvių ir patikimų garantijų“ pateikimas, kad agresija ir karas nepasikartos;
- pilnas materialinės ir moralinės žalos atlyginimas;
- Irano teisinės jurisdikcijos gerbimas Ormūzo sąsiauryje.
Nepaisant šių reikalavimų, Vašingtonas toliau laikosi pozicijos, kad Iranas privalo vykdyti 12 esminių JAV reikalavimų, sudarančių didžiąją dalį siūlomo susitarimo pagrindo.
JAV ambasada Bagdade perspėja dėl galimų atakų per artimiausias dvi paras
JAV ambasada Bagdade ketvirtadienį perspėjo, kad Iranui palankios ginkluotos grupuotės Irake per artimiausias vieną ar dvi dienas gali surengti išpuolius šiame mieste.
„Irako teroristinės grupuotės, susijusios su Iranu, per artimiausias 24–48 valandas gali ketinti vykdyti atakas Bagdado centre“, – sakoma ambasados pranešime socialiniame tinkle „X“.
Ambasada dar kartą paragino šalyje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti.
NATO vadovas Rutte lankysis Vašingtone ir susitiks su Trumpu
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kitą savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Briuselyje naujienų agentūrai dpa sakė jo atstovė spaudai Allison Hart.
Vizitas į JAV sostinę buvo planuojamas jau kurį laiką, sakė A. Hart, pridurdama, kad artimiausiomis dienomis bus paskelbta išsami jo programa.
M. Ruttei šis susitikimas galbūt taps proga pamėginti sumažinti gynybos aljanse tvyrančią įtampą dėl karo Irane.
D. Trumpas neseniai išreiškė didelį nepasitenkinimą dėl to, kad sąjungininkai atsiribojo nuo JAV karinės intervencijos Irane ir per visą karą nerodė jokio noro dalyvauti galimose karinėse misijose, skirtose naftos bei dujų krovinių gabenimo per Hormuzo sąsiaurį saugumui užtikrinti.
JAV prezidentas netgi pareiškė svarstąs galimybę pasitraukti iš NATO.
Kitos temos, kurios turėtų būti aptartos, apima tebesitęsiančias pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat liepos mėnesį įvyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Turkijoje.
Tikimasi, kad per susitikimą Ankaroje vadovai dar kartą sutelks dėmesį į tai, kaip teisingiau paskirstyti naštą kariniame aljanse. D. Trumpas reikalauja, kad europiečiai ateityje prisiimtų gerokai daugiau atsakomybės už savo gynybą.
JK rengia daugiau nei 30 šalių susitikimą aptarti būdus, kaip atverti Hormuzo sąsiaurį
Didžioji Britanija ketvirtadienį rengia daugiau nei trisdešimties šalių susitikimą aptarti būdus, kaip atverti Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų laivybos maršrutą, kuriuo eismas sustojo dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris sakė, kad nuotoliniam susitikimui pirmininkaus užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper. Jo metu šalys „įvertins visas įmanomas diplomatines ir politines priemones, kurių galime imtis siekiant atkurti laivybą, užtikrinti įstrigusių laivų ir jūrininkų saugumą bei atnaujinti gyvybiškai svarbių prekių gabenimą“.
Irano atakos prieš komercinius laivus ir grėsmė, kad jų bus dar daugiau, sustabdė beveik visą eismą Hormuzo sąsiauriu, jungiančiu Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais. Taikos metu šiuo maršrutu buvo gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų. O jo uždarymas smarkiai padidino naftos kainas.
JAV ketvirtadieniniame susitikime nedalyvaus. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šio maršruto saugumo užtikrinimas nėra Amerikos darbas, ir pasakė JAV sąjungininkams: „Eikite ir patys pasiimkite naftos.“
Nė viena šalis neatrodo linkusi bandyti jėga atidaryti sąsiaurį, kol vyksta karo veiksmai ir Iranas gali pulti laivus raketomis, dronais, laivais ir minomis. Tačiau K. Starmeris trečiadienį sakė, kad kariniai planuotojai iš nenurodyto skaičiaus šalių netrukus susitiks aptarti, kaip užtikrinti laivybos saugumą „pasibaigus karo veiksmams“.
Tuo tarpu 35 šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Kanadą, Japoniją ir Jungtinius Arabų Emyratus, pasirašė pareiškimą, kuriame reikalaujama, kad Iranas nutrauktų bandymus blokuoti sąsiaurį, ir įsipareigoja „prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų praplaukimą“ per šį vandens kelią.
Ketvirtadienio susitikimas laikomas pirmuoju žingsniu, po kurio turėtų vykti pareigūnų „darbiniai susitikimai“, kuriuose bus suderinti detalūs klausimai.
K. Starmeris sakė, kad laivybos atnaujinimas „nebus lengvas“ ir pareikalaus „vieningo karinės jėgos ir diplomatinės veiklos fronto“, taip pat partnerystės su jūrų pramone.
Anthony Albanese: karo Irane tikslai pasiekti, tolesni veiksmai neaiškūs
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese ketvirtadienį pareiškė, kad pradiniai karo Irane tikslai buvo pasiekti, todėl nėra aišku, ko dar siekiama.
A. Albanese paragino deeskaluoti situaciją ir pažymėjo, kad JAV bei Izraelio atakos susilpnino Irano oro pajėgas, laivyną ir karinės pramonės bazę.
„Dabar, kai šie tikslai įgyvendinti, nėra aišku, ką dar reikia pasiekti arba kaip atrodo galutinis taškas“, – sakė jis sakydamas kalbą sostinėje Kanberoje.
„Aišku viena – kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis bus poveikis pasaulio ekonomikai“, - teigė jis.
Australija, priklausoma nuo importuojamų degalų ir turinti maždaug 37 dienų benzino atsargas, siekė sušvelninti kylančių kainų poveikį mažindama benzino mokesčius ir žadėdama 680 mln. dolerių (585 mln. eurų) paskolų verslui.
A. Albanese anksčiau yra sakęs, kad Australija kare nedalyvauja.
Gynybos ministras Richardas Marlesas ketvirtadienį teigė, kad Kanbera tariasi su Jungtine Karalyste (JK) ir Prancūzija, kaip galėtų prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio, per kurį taikos metu gabenama penktadalis pasaulio naftos, atvėrimo.
Iranas faktiškai uždarė šį gyvybiškai svarbų sąsiaurį po to, kai vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiai sukėlė platesnį regioninį konfliktą, dėl kurio smarkiai pakilo pasaulinės naftos ir dujų kainos.
„Esame suinteresuoti, kad Hormuzo sąsiauris būtų atviras. Tai priklauso nuo to, kada sąlygos leis imtis bet kokių veiksmų. Šiuo metu tokių sąlygų nėra“, – interviu „Sky News Australia“ sakė R. Marlesas.
R. Marlesas teigė, kad Australija dalyvaus JK sušauktame daugiataučiame susitikime.
A. Albanese komentarai ketvirtadienį nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė kalbą, kurioje išdėstė savo požiūrį į karą ir pažadėjo dar dvi ar tris savaites „itin stiprių“ smūgių Iranui.
D. Trumpas pareiškė, kad JAV siekia sutriuškinti Irano kariuomenę, nutraukti Islamo Respublikos paramą regioninėms ginkluotoms grupėms ir neleisti jai įgyti branduolinės bombos.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad šie pagrindiniai strateginiai tikslai artėja prie pabaigos“, – sakė D. Trumpas 19 minučių trukusioje televizijos kalboje.
Izraelis po Trumpo kreipimosi praneša apie Irano raketų atakas
Izraelio kariuomenė pranešė, kad oro gynyba ketvirtadienio rytą reagavo į Irano raketų ugnies bangas, įskaitant mažiausiai dvi atakas, surengtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į Amerikos visuomenę dėl šio karo.
Po pirmosios atakos policija informavo, kad pareigūnai buvo iškviesti į „kelias“ smūgio vietas centrinėje Izraelio dalyje, o žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog jų buvo devynios.
Tel Avivo rajone buvo nesunkiai sužeisti keturi žmonės, pažymima pranešimuose, kuriuose remiamasi medikais.
Izraelio žiniasklaida priskyrė žalą, padarytą gana didelėje teritorijoje, kasetiniams šaudmenims, kurie sprogsta ore ir paskleidžia mažas bombas. Iranas ir Izraelis yra apkaltinę vienas kitą kasetinių bombų naudojimu.
Praėjus maždaug šešioms valandoms nuo pirmosios atakos, kariuomenė paskelbė, kad dar tris kartus „pastebėjo raketas, paleistas iš Irano link Izraelio valstybės teritorijos“, dėl kurių šiaurinėje ir centrinėje Izraelio dalyse buvo įjungtos oro pavojaus sirenos.
Kariuomenės Vidaus fronto vadovybė vėliau nurodė, kad gyventojams „leidžiama palikti apsaugotas erdves visose šalies teritorijose“.
Pranešimų apie vėlesnių atakų aukas ar žalą kol kas nebuvo.
Trečiadienį, kai žydų tautybės izraeliečiai ruošėsi švęsti Pesachą, avarinės tarnybos pranešė, kad Irano raketų ugnis sužeidė 14 žmonių, tarp jų – 11 m. mergaitė.
Šiaurės Izraelyje ketvirtadienio rytą taip pat kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjančios apie atakas iš Libano, teigė Vidaus fronto vadovybė.
Irano sąjungininkė Libano smogikų grupuotė „Hezbollah“, kuri kovo 2 d. įsitraukė į karą, prisiėmė atsakomybę už raketų ugnį, nukreiptą į Izraelio karius pasienio teritorijose, ir bepiločių orlaivių ataką prieš kaimą.
Pranešimų apie aukas ar žalą nebuvo.
Paviešintas neįprastas Irano kreipimasis
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paskelbtame atvirame laiške amerikiečiams kritikavo JAV karą prieš jo šalį ir pavadino jį absurdiška operacija, kuri brangiai kainuoja jų šaliai.
„Šiandien pasaulis stovi kryžkelėje. Tęsti konfrontaciją yra brangiau ir beprasmiškiau nei bet kada anksčiau“, – rašoma prezidento laiške.
Per savo istoriją Iranas matė daug agresorių: „Iš jų liko tik sutepti vardai istorijoje, o Iranas išlieka atsparus, orus ir išdidus“, – rašė M. Pezeshkianas.
Pasirinkimas tarp karo ir taikos nulems ištisų kartų ateitį, rašė jis.
Pagal Irano standartus atviras laiškas JAV žmonėms yra gana neįprastas. Todėl stebėtojai jį vertina kaip Irano bandymą įtikinti JAV visuomenę, kad jos vyriausybės sprendimas buvo neteisingas, ir taip netiesiogiai priversti nutraukti karo veiksmus.
Izraelio ir JAV pradėtas karas tęsiasi jau penktą savaitę.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė paliaubų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai iš karto tai atmetė. Valstybinis transliuotojas IRIB citavo Esmailą Baghaei, sakiusį, kad D. Trumpo pareiškimai yra melagingi ir neturintys pagrindo.
D. Trumpas prašymą nutraukti ugnį priskyrė Irano „naujojo režimo prezidentui“. Liko neaišku, ką konkrečiai jis turėjo omenyje.
JAV prezidentas pateikė Iranui ultimatumą, kuris baigsis balandžio 6-osios vakarą. Iki to laiko šalis turi atnaujinti laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos transportavimui. Nuo vasario 28 d., kai Izraelis ir JAV pradėjo karą, laivyba per šį sąsiaurį praktiškai sustojo.
Krentant jo reitingams, prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo pirmajame nuo karo su Iranu pradžios kreipimesi į tautą pasistengė įtikinti nuo karo pavargusius amerikiečius, kad šis puolimas prieš Teheraną buvo vertas pastangų, ir tvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra arti pergalės.
Vakare Baltuosiuose rūmuose sakytoje ir televizijos geriausiu laiku transliuotoje kalboje D. Trumpas nepateikė beveik jokių naujų detalių apie tai, kaip šis karas baigsis, ir pažadėjo dar dvi ar tris savaites tęsti „ypač smarkius“ smūgius Iranui.
„Mūsų pasiektos pažangos dėka šįvakar galiu pasakyti, kad netrukus, visai netrukus pasieksime visus Amerikos karinius tikslus“, – sakė amerikiečių lyderis.
„Pagrindiniai strateginiai karo tikslai jau beveik pasiekti“, – teigė jis, tačiau įspėjo, kad „per artimiausias dvi ar tris savaites mes jiems smogsime, ypač smarkiai“.
„Užbaigsime šį darbą ir užbaigsime jį labai greitai. Mes jau labai arti“, – sakė jis savo kalboje, kurioje iš esmės pakartojo tai, ką kasdien skelbia socialiniuose tinkluose ar sako trumpuose interviu žiniasklaidai.
Tačiau jo reitingams pasiekus naujas žemumas, o amerikiečiams pajutus naftos kainų šuolio pasekmes, D. Trumpas atgaline data pateikė paaiškinimą, kodėl jis prisijungė prie Izraelio vasario 28 dieną pradėto puolimo.
Stovėdamas prieš Amerikos vėliavas, D. Trumpas pasakė tokią kalbą, kokią dauguma prezidentų sakytų konflikto pradžioje. Tačiau vasario 28-ąją amerikiečių lyderis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas dėvintis beisbolo kepuraitę ir be kaklaraiščio.
Respublikonų prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia sutriuškinti Irano kariuomenę, nutraukti dvasininkų valdomos valstybės paramą regioninėms ginkluotoms grupuotėms ir užkirsti jai kelią įgyti branduolinę bombą, nors ši perspektyva, pasak Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros agentūros ir daugelio stebėtojų, nebuvo neišvengiama.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad šie pagrindiniai strateginiai tikslai baigiami pasiekti“, – sakė D. Trumpas 19 minučių trukusioje kalboje.
„Per šias pastarąsias keturias savaites mūsų ginkluotosios pajėgos pasiekė greitų, ryžtingų ir triuškinančių pergalių mūšio lauke – tokių pergalių, kokių mažai kas yra matęs anksčiau“, – sakė jis.
Pirmąją konflikto dieną Izraelis nužudė ilgametį Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, o D. Trumpas gyrėsi, kad „jų lyderiai – dauguma jų“ Irane yra negyvi.
Tačiau Iranas taip pat atsakė perimdamas Hormuzo sąsiaurio, per kurį gabenama penktadalis pasaulyje išgaunamos naftos ir kuris prieš karą buvo atviras, kontrolę.
Benzino kainos Jungtinėse Valstijose pirmą kartą per kelerius metus pašoko virš 4 JAV dolerių už galoną (1 JAV dolerio už litrą), o vartotojų pasitikėjimas smuko, dar labiau pabloginęs ir taip trapią D. Trumpo reputaciją ekonomikos srityje.
Naujausios apklausos rodo, kad bendras D. Trumpo reitingas smuko žemiau 40 proc., o nepasitenkinimas juo viršijo 55 proc., be to, pats karas yra labai nepopuliarus tarp dalies jo paties Respublikonų partijos narių.
Ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje naftos kainos vėl pakilo, o akcijų kainos smuko, D. Trumpo kalbai sužlugdžius viltis, kad jis greitai užbaigs karą.
„Kiekvienas, kuris stebėjo tą kalbą, neturi nė menkiausio supratimo, ar D. Trumpas eskaluoja, ar deeskaluoja karą su Iranu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė demokratų senatorius Chrisas Murphy.
„Bet, tiesą sakant, jis pats to nežino“, – pridūrė jis.
„Sugrąžinsime į akmens amžių“
D. Trumpas vėl pagrasino, kad jei Iranas derybose su juo nepasieks susitarimo, Jungtinės Valstijos „smogs kiekvienai jų elektrą gaminančiai jėgainei“.
Pagal karo įstatymus atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą plačiai laikomos neteisėtomis ir gali būti prilygintos karo nusikaltimui.
„Per artimiausias dvi ar tris savaites mes juos sugrąžinsime į akmens amžių, kur ir yra jų vieta“, – sakė D. Trumpas.
Savo kalboje JAV lyderis mažai kalbėjo apie tikrąją diplomatiją.
Anksčiau trečiadienį D. Trumpas paskelbė apie didelį proveržį, teigdamas, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas – išrinktas nuosaikus politikas, laikomas atsidūrusiu kariuomenės ir dvasininkų elito šešėlyje – siekia paliaubų.
Irano užsienio reikalų ministerija netrukus tai paneigė ir taip pat apkaltino Vašingtoną keliant „maksimalistinius ir neracionalius“ reikalavimus.
Girdamasis Amerikos karine galia, 79 metų buvęs nekilnojamojo turto vystytojas panaudojo vieną iš savo mėgstamiausių analogijų: „Mes turime visas kortas. Jie neturi nė vienos.“
Jis kreipėsi su taikinamaisiais žodžiais į Persijos įlankos arabų sąjungininkus, kurie tapo Irano atsakomųjų smūgių taikiniais, sakydamas, kad „mes neleisime, kad jiems būtų padaryta žala ar kad jie kokiu nors būdu, forma ar pavidalu patirtų nesėkmę“.
Tačiau jis ir vėl išbarė Europos sąjungininkus, kurie atsisakė remti jo karą, dėl kurio jis su jais iš anksto nesitarė, pažymėjęs, kad jie labiau priklauso nuo Persijos įlankos naftos.
Šalys, kurios „gauna naftą per Hormuzo sąsiaurį, turi pasirūpinti tuo koridoriumi“, – sakė D. Trumpas, paraginęs jas „sukaupti šiek tiek drąsos, kad ir pavėluotai“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
2 karo savaitė, męs greitai laimėsime.
3 karo savaitė, padėkite mums laimėti.
4 karo savaitė, NATO partneriai mums nepadeda, jie bailiai, ir jų laukia labai bloga ateitis.
Na jūs žinote, šiuo metu vyksta nuostabios ir puikios derybos dėl karo užbaigimo, su pačiu savimi.
„Esame ant didesnio karo slenksčio“: JT vadovas siunčia bauginantį įspėjimą
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėja, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali pavojingai išplisti.
„Esame ant didesnio karo slenksčio, kuris apimtų Artimuosius Rytus ir turėtų dramatiškų padarinių visame pasaulyje, – sakė jis Niujorke. – Mirties ir naikinimo spiralė privalo sustoti“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai vėl pareiškė, kad karinės operacijos greitai baigsis – tačiau kartu paskelbė apie tolesnes intensyvias atakas ateinančiomis savaitėmis. Iranas savo ruožtu reagavo grasinimais suintensyvinti smūgius.
A. Guterresas, be kita ko, atkreipė dėmesį į laivybos ribojimo Hormuzo sąsiauryje padarinius.
„Jei Hormuzo sąsiauris bus užgniaužtas, patys skurdžiausi ir pažeidžiamiausi pasaulio žmonės negalės kvėpuoti“, – sakė jis.
Hormuzo sąsiauris yra svarbus kelias naftą ir suskystintas dujas gabenantiems tanklaiviams bei svarbus maršrutas pasauliniam maisto prekių tiekimui.
Iranas atakomis ir grasinimais iš esmės paralyžiavo laivų eismą šiuo sąsiauriu.