Šiandien karo tikimybė reali kaip niekad. Galime vadinti tą galimą karą hibridiniu, konvenciniu, informacinii, bet tai nekeičia esmės: priešas prie vartų. Didžiulė karo mašina prieš nedidelę, nors ir gerai parengtą Lietuvos kariuomenę. Ar mes turime bent menkiausią galimybę laimėti? Netgi ne tai, kad laimėti, bet bent jau tinkamai pasipriešinti iki atvykstant greitojo reagavimo NATO pajėgoms? Šiandien tai padaryti būtų sudėtinga. Sudėtinga dėl paprastos priežasties: vien stipriais pareiškimais ir lengvais pėstininkais (nors ir gerai paruoštais) Rusijos neišgąsdinsime. Tam reikia modernios ginkluotės.
Išsigelbėjimas – raketos
Jeigu mes įsigysime vokiškas haubicas PzH 2000 ir sunkiai šarvuotas bei stambaus kalibro pėstininkų kovos mašinas, savo gynyboje paliksime tik vieną esminę spragą – vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi trumpojo nuotolio oro gynybos priemones – kai raketa gali sunaikinti priešo lėktuvą ar sraigtasparnį esančius už kelių kilometrų nuo paleidimo sistemos, tačiau sunkiai militarizuotas Karaliaučius mums grasina balistinėmis raketomis ir lėktuvais gebančiais bombarduoti iš didelio aukščio ir atstumo – kur mūsų turima oro gynybos sistema negali pasiekti. Mums būtina apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos kariuomenės bombonešių bei balistinių raketų. Turint vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą, Karaliaučiaus srityje esantys lėktuvai ir, netgi, balistinės raketos negalėtų pakilti ir bombarduoti mūsų teritorijos.
Tiesa, yra viena „smulkmena“. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos labai brangios, nors jų kuriamas efektas (apsaugota oro erdvė ir, praktiškai, sustabdytas puolimas) yra nepalyginamai didesnis nei sistemos kaina. Vokietija tokiai sistemai planuoja išleisti virš 4 mlrd. eurų, bet ji perka didelį kiekį – 8 baterijas. Turint tokias ar panašias raketas Lietuvoje, karo atveju visa mūsų šalis taptų neskraidymo zona Rusijos lėktuvams. Mes apsigintumėme nuo oro atakų.
Daug kas galvoja – kam mums raketos, jei mes turime NATO lėktuvus? Lietuvoje dislokuotas labai mažas kiekis NATO lėktuvų. Tačiau ir šiuos lėktuvus būtina apsaugoti oro gynybos sistemomis. Pirma išeitis – patiems nusipirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas prisijungiant prie kitų šalių. Antra išeitis – didesnis kiekis NATO aviacijos, dislokuotos Lietuvoje. Tačiau geriausia išeitis – vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos ir NATO oro bazė Lietuvoje.
Būtina apsaugoti jūrą
Svarbu ne tik oras, bet ir jūros ruožas. Nes Rusijos kariuomenei užėmus Klaipėdos jūrų uostą, bus apribota galimybė atvykti NATO sąjungininkams pastiprinti Lietuvos kariuomenę. Todėl jūros minavimas galėtų laikinai apsaugoti mūsų teritorinius vandenis nuo Rusijos karo laivyno invazijos ir Klaipėdos jūrų uosto blokados. Sustiprinus Butigeidžio batalioną, kuris dislokuotas Klaipėdoje, toliašaude artilerija, galėtumėme apsaugoti mūsų Kuršių Neriją ir laikyti Rusijos laivyno laivus 50-80 km nuotolyje nuo mūsų krantų, tai neleistų užblokuoti mūsų jūrų uosto nuo sąjungininkų pastiprinimo.
Užimti Lietuvai reikia šimtų tūkstančių rusų karių
Be jokios abejonės, kad Rusijos pajėgos pagrindinį puolimą vykdys sausuma. Norint išvengti Rusijos puolimo mes privalome aprūpinti savo kariuomenę tokiomis priemonėmis, kurios priverstų Rusijos generolus skaičiuoti puolančiųjų santykį prieš ginančiuosius, kaip 1:12, tai yra, prieš vieną mūsų brigadą jie privalėtų panaudoti ne mažiau kaip 12 savo brigadų. Skaičiuojant naujai kuriamą antrą Lietuvos brigadą, tai reikštų, kad Rusija turėtų panaudoti 24 savo brigadas arba apie 120 000 savo karių. Tai reikštų, kad Rusija turėtų perdislokuoti savo aukštos kovinės parengties dalinius iš Krymo, Kaukazo, Arkties krypties. Toks pajėgų perdislokavimas taptų visiška Rusijos savižudybė, kadangi minėtose kryptyse Rusija privalo išlaikyti didelius kariuomenės pajėgumus, siekiant išlaikyti savo dominavimą.
Jeigu jie atitrauks karius iš Arkties, jiems nieko baisaus nebus, tačiau dalinių atitraukimas nuo Krymo bei Kaukazo, Rusijai gali būti pražūtingas. Vien tik jėga, represijomis ir militarizavimu Rusija gali išlaikyti šiuos regionus.
Tačiau kitas svarbus dalykas: Rusijai, norint išlaikyti užgrobtas teritorijas, teks skirti dar daugiau dalinių. O esant dideliam piliečių pasipriešinimui bendras Rusijos kariuomenės dalinių skaičius gali viršyti visos Rusijos galimybes.
Todėl atsakant į klausimą: Ar galime apsiginti nuo Rusijos? Atsakymas – taip. Aprūpinant mūsų kariuomenę pažangiausia technika, rengiant karius, ugdant pilietiškumą nuo mažens, stiprinant rezervą ir didinant NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje, mes busime saugūs. Saugūs net neprasidėjus karui. Pasirengusi tauta – saugi tauta.
