Paradoksas – Prezidento rinkimuose Ignas Vėgėlė dalyvavo kaip nepartinis ir esą „nesisteminis“, tačiau gali turėti didelės įtakos partijos pasirodymui per Seimo rinkimus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, parėmęs kandidatą, tikėjosi, kad šis nurungs Ingridą Šimonytę ir ves valstiečius į pergalę rudenį. Bet šis liko trečias ir iš akiračio kuriam laikui išvis dingo.
„Toks asmuo, žinoma, partijai per Seimo rinkimus būtų buvęs labai ir labai svarbus. Dabar žiūrėsime, keičiasi, matyt, šitie Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ planai, ką susitars ir kaip susitars“, – tikino politologė Rima Urbonaitė.
Konservatorių rezultatus vadina prastais
Dviprasmiškai gali skambėti konservatorių rezultatai. Viena vertus, I. Šimonytė nurungė I. Vėgėlę ir vėl stos į akistatą su Gitanu Nausėda. Vis dėlto, per penkerius metus ji išbarstė net 11 proc. palaikymo, gerokai prasčiau pasirodė ir savo bastione – Vilniuje.
„Dabar šitas pasirodymas, pripažinkime, yra blogas“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.
Už I. Šimonytę balsavo beveik 20 proc. savo valią pareiškusių rinkėjų. Tai yra 5 proc. mažiau nei už konservatorių partiją daugiamandatėje apygardoje žmonės balsavo per praėjusius Seimo rinkimus. Ir tai toli gražu nereiškia, kad penktadalis tautiečių dešiniuosius palaikys ir rudenį.
„Turbūt galime spėti, kad čia yra Šimonytės ir konservatorių aukščiausias galimas pasirodymas, bet, greičiausiai, jie surinks truputį mažiau, nes pasiskirstys balsai dar kitoms partijoms“, – prognozavo politologė Ainė Ramonaitė.
Socialdemokratų vieta rolė – neaiški
Vis dar nėra kaip aiškiau pamatuoti socdemų populiarumą, nes didžiausia Lietuvoje partija Prezidento rinkimuose nedalyvavo, remia G. Nausėdą ir viliasi jo prielankumo formuojant galimą koaliciją.
„Vilija Blinkevičiūtė gavo progą pasišildyti Nausėdos šviesoje ir pasididinti savo matomumą. Taip, po antro turo galės prisidėti prie „mes laimėjom“. Iš kitos pusės, kol kas lieka neaišku, o ką siūlo socdemai“, – teigė politologas Ignas Kalpokas.
Vis dar nežinia, kas ves socdemų sąrašą Seimo rinkimuose, nes V. Blinkevičiūtė siekia perrinkimo Europos Parlamente. Ar kairieji neprašovė nekeldami kandidato šalies vadovo rinkimuose ir tik pozuodami greta G. Nausėdos – dar nežinia.
„Truputį rizikingas žingsnis, bet jiems dažnai nieko nedarymo politika pasiteisina, bent kurį laiką. Nes, jeigu Blinkevičiūtė būtų ėjusi ir būtų blogai pasirodžiusi, galėjo būti ir blogiau“, – tvirtino A. Ramonaitė.
O štai kas tikrai pajautė pergalės skonį – tai daugiau nei 9 proc. surinkęs, iš Seimo dėl antisemitinių pareiškimų pasitraukti turėjęs Remigijus Žemaitaitis. Į Seimą jis pretenduoja su naujai įkurta partija.
Politologai svarsto, kad Žemaitaičio partija gali perlipti 5 proc. barjerą, visgi rimtesnei pergalei trukdžių yra.
„Visas partijos sąrašas negali važiuoti vieno žmogaus dėka, reikės žiūrėti, kas dar bus ir kokios kontraversijos potencialiai išlįs“, – įspėjo I. Kalpokas.
Be to, tariantis dėl koalicijos ne paskutinėje vietoje liks R. Žemaitaičio reputacijos dėmės.
„Ar tikrai politikai nori turėti koalicijos partnerį, kurio partijos pirmininkas yra pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją?“ – retoriškai klausė R. Urbonaitė.
Darbo partijai – liūdnos prognozės
Dar 3 partijos po Prezidento rinkimų pirmojo turo visai neturi dėl ko džiūgauti. Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas surinko vos 3,5 proc. balsų. Dalis liberalių pažiūrų rinkėjų strategiškai balsavo už I. Šimonytę, kad užkirstų kelią I. Vėgėlei. Ar rezultatą lėmė tai, ar išties daugiausia LGBT ir narkotikų klausimais pasisakanti partija susimovė, bus aiškiau po mėnesio.
„Laidoti turbūt dar būtų ankstoka, reikia sulaukti bent Europos Parlamento rinkimų. Tada bus galima labiau spėti, ar pasiseks bent jau turėti frakciją Seime“, – svarstė politologė.
Pasak politologų, mažai ką rezultatai atskleidė apie demokratų „Vardan Lietuvos“ galimybes, nes Giedrimo Jeglinsko veidas tiesiog mažai kam žinomas.
„Daugiau indikacijų galėsim pamatyti po Europos Parlamento rinkimų, kur dalyvaus ir Sinkevičius, ir Skvernelis, ir kiti atpažįstami partijos veidai“, – įsitikinęs I. Kalpokas.
O štai vos vieną procentą perkopusiai Darbo partijai šviečiasi politinė pabaiga.
„Užtenka pasižiūrėti, kaip silpnai Mazuronis pasirodė legendiniuose Darbo partijos Kėdainiuose, kur irgi liko pačioje uodegoje. Tai iliustracija, kad nei pati partija, nei jos lyderis nėra matomi kaip ryški alternatyva“, – pabrėžė politologas.
Dar kartą savo galimybes partijos įsivertins per Europos Parlamento rinkimus birželio 9 dieną.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
