Lietuvos prezidento pirmojo turo rinkimų rezultatus Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ aptaria: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Socialdemokratų partijos narys, europarlamentaras Juozas Olekas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.
– Pone Jastramski, jūs lyginate 2014 metų rinkimus su šiais, matote daug analogijų. Labai trumpai – kas panašaus?
M. J. – Aš nesakau, kad čia yra tokie patys rinkimai. Bet nėra taip, kad Lietuvos socialinis demografinis žemėlapis taip staigiai pasikeistų. Tiesiog per 10 metų likę panašumų.
Yra tam tikras kartų pasikeitimas. Bet iš kitos pusės – kartais kartų pasikeitimas neprideda labai didelio pokyčio dėl to, kad žmonės socializuojasi tam tikrų vertybių šeimose, ir tai kiek persiduoda iš kartos į kartą. Bet yra panašumų. Kai Grybauskaitė surinko 45 proc. balsų eidama į rinkimus iš prezidento pozicijos, jos geopolitinė orientacija buvo tokia pati kaip dabar [Nausėdos]. Tuo metu buvo [rinkimai] po Krymo okupacijos, dabar mes irgi esame geopolitinių įvykių kontekste.
Antroje vietoje buvo Balčytis, kaip valdančiųjų atstovas, o dabar turime Šimonytę. Na, ir visi kiti. Procentai labai panašiai pasidalina. Žemaitaitis tame pačiame regione gavo tiek pat procentų [kiek Puteikis 2014 metais]. Ten viskas beveik vienas prie vieno.
Ir nors Tomaševskio dabar nėra, tuos kelis procentus pasiėmė tas kitas kandidatas (Eduardas Vaitkus – past.).
– Daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos žmonių atiduoda savo balsus už kandidatą, kuris aiškiai yra prokremliškas. <...> Seniau mes tą fenomeną teisindavome lenkiškumu. Pasirodo, ne. Tai neturi beveik nieko bendro su tautybe.
M. J. – Tai yra susiję, visų pirma, ilgalaikėje trajektorijoje, su sovietmiečio nostalgija ir sovietinėmis pažiūromis.
– Ne su tautybe?
M. J. – Ne, tai tikrai nėra tautybės dalykas. Tai tiesiog persidengia.
– 100 tūkstančių Lietuvos žmonių, pone Skverneli. Mes dabar matome vaizdą, kiek dabar žmonių balsuoja už kandidatą, palaiko visiškai prokremliškas idėjas. Ir Kremlius žino pirmą kartą tiksliai, kiek čia turi tokių žmonių. Ką su tuo žinojimu reikia daryti?
S. S. – Pirmiausia – tai bandymas antrą dieną po rinkimų kalbėti, kad kaip ir daugumoje Vakarų Europos valstybių yra euroskieptikų, nusiteikusių prieš NATO. Taip, bet tai yra skirtingas dalykas. Turbūt nėra nė vienos valstybės, ypač tos, kuri buvo kažkada okupuota, kurioje atstovas prezidento rinkimuose šlovintų šalį okupantę. Dar daugiau – pasakytų, kad mes vos neturime atsiduoti ir leistis „išžaginami“ Rusijos ir dar už tai padėkoti.
Tai skirtingai nuo kitų rinkimų, šitas naratyvas, kuris yra išreikštas, labai aiškiai pasako, kad [už Vaitkų balsuota] ne tik protestu, bet ir yra nusiteikusių palaikyti Rusijos agresyvią politiką, ir Putiną laikytų turbūt savo prezidentu.
Ką su tokiais žmonėmis daryti? Tikrai nereikia sieti su tautybe. Pažiūrėkite, [Vaitkus] procentus gavo ne tik Šalčininkuose, bet ir Kauno mieste, Vilniuje, visur. Tai apima visų tautybių žmones.
<...> Nekreipti dėmesio į tai negalima. Išties, tai žmonės, kurie atsitikus kažkokiam nenumatytam įvykiui valstybėje, būtų bazė, kuri galėtų labai sėkmingai bendradarbiauti su okupantu.
– O gal tai nėra prokremliškumas? Kalbu apie rinkėjus, pone Olekai.
J.O. – Aš manau, kad čia turime visko. Reikia ieškoti priežasčių. Manau, didžioji dalis nepasitenkinimo ir bandymo išreikšti per kaimyninės šalies situaciją, tikriausiai yra dėl kažkokių socialinių priežasčių. <...> Mums čia bent iš dalies pajudėjus į priekį daugiau, tokių balsų mažėtų.
Visą Edmundo Jakilaičio laidą „Dėmesio centre“ stebėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
