Eduardo Vaitkaus fenomenas: jau dviejose apylinkėse užtikrintai pirmauja

REKLAMA

Komentuoti

2024-05-12 21:35

Skelbiami pirmieji balsavimo rezultatai ir Eduardas Vaitkus pirmauja kai kuriose savivaldybėse. Šiuo metu suskaičiuotos 373 apylinkės iš 1895 apylinkių.

Eduardas Vaitkus rinkimų štabe (Paulius Peleckis/BNS)

Skelbiami pirmieji balsavimo rezultatai ir Eduardas Vaitkus pirmauja kai kuriose savivaldybėse. Šiuo metu suskaičiuotos 373 apylinkės iš 1895 apylinkių.

REKLAMA

Pirminiais VRK duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 41,50 proc. balsų.

Visagino savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 39,22 proc. balsų.

Eduardas Vaitkus rinkimų štabe (Paulius Peleckis/BNS)

(7 nuotr.)

Eduardas Vaitkus rinkimų štabe (Paulius Peleckis/BNS)

FOTOGALERIJA. Eduardas Vaitkus rinkimų štabe (Paulius Peleckis/BNS)

VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.

Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės štabas

(16 nuotr.)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės štabas. ELTA / Andrius Ufartas

+12

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės štabas. ELTA / Andrius Ufartas

FOTOGALERIJA. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės štabas

+12

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Didieji TV3 debatai“ (Luko Bartkaus nuotr.)

Dalyje rinkimų apylinkių – pasikartojantys nesusipratimai: piliečiams atsisakius imti vieną iš biuletenių, buvo pareikštos pretenzijos (nuotr. Elta)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.

REKLAMA

Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

REKLAMA

Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.

Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Kandidato Igno Vėgėlės štabas

(13 nuotr.)

Kandidato Igno Vėgėlės štabas. ELTA / Tomas Vinickas

FOTOGALERIJA. Kandidato Igno Vėgėlės štabas

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.

REKLAMA

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.

REKLAMA

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

REKLAMA

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.

Makarona.cirkas

2024-05-12 23:08

Joks ne fenomenas, juk tik jis vienintelis ir galetu susodinti korumpuotos teisesaugos atstovus, daugiau niekas is opozicijos, nei Vegele nei Zemaitaitis to nedarytu.

Atsakyti