Nuolat kalbama, kad dieninių studijų absolventų išsilavinimas nepateisina darbdavių lūkesčių, o vis daugiau abiturientų renkasi neakivaizdines studijas, kurios dažnai būna dar žemesnės kokybės.
Verslosavaite.lt kalbinti darbdaviai neskubėjo peikti neakivaizdininkų, o akademinio pasaulio atstovai kaip išeitį siūlė dalines dienines studijas.Bijo prarasti gerą darbą arba negali pragyventi
Pasak Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus Romualdo Ginevičiaus, dabar viską lemia rinka – daug jaunų žmonių pradeda dirbti anksti, o suderinti darbą su studijomis labai sudėtinga, todėl ir studijuojama neakivaizdžiai.
Paklaustas apie priežastis, kodėl neakivaizdinės studijos populiarėja tarp neseniai brandos atestatus gavusių jaunuolių, R. Ginevičius įvardijo ir studijuoti iš kitų miestų atvykstančius jaunuolius gąsdinančias dideles būsto nuomos bei pragyvenimo išlaidas.
Studentus nuo dieninių studijų atbaido ir pragyvenimo net puikiai besimokantiems studentams negarantuojančios stipendijos bei nesutvarkyta paskolų sistema.
„Dieninėse studijose nepakankamai vykdoma socialinė politika. Pasirinkdami neakivaizdines studijas, jauniems žmonės lengviau suderinti ir studijavimą aukštojoje mokykloje, ir normalias gyvenimo sąlygas“, - Verslosavaite.lt kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Nebesirinktų neakivaizdinių studijų
Nepaisant gresiančių finansinių problemų, didžioji studentų dalis vis dar labiau vertina dienines studijas, kurių metu turi galimybę pajusti gyvenimo akademinėje bendruomenėje skonį ir įgyti daugiau teorinių žinių.
Studijavusi ir dieniniame, ir neakivaizdiniame skyriuje Inga Nacevičiūtė teigė, kad dieninės studijos jai atrodo daug kokybiškesnės ir patrauklesnės nei neakivaizdinės.
„Labai svarbus tiesioginis kontaktas su dėstytoju. Tai padeda geriau įsisavinti medžiagą bei spręsti studijų metu kylančias problemas. Be to, lankant paskaitas ir jų metu dalyvaujant diskusijose, galima mokytis ne tik iš dėstytojų, bet ir kolegų patirties, pastebėjimų“, - Verslosavaite.lt kalbėjo I.Nacevičiūtė.
Pasak pašnekovės, neakivaizdines studijas pasirenkantys jauni žmonės nori vienu šūviu nušauti du zuikius, bet tai dažniausiai nepavyksta ir nukenčia mokslai.
„Darbdaviai vertina norą tobulėti, bet kai reikia išleisti laikyti egzaminų – prasideda problemos. Dažnai jie nenori sudaryti sąlygų mokytis“, - Verslosavaite.lt teigė I.Nacevičiūtė.
R.Ginevičius sutiko, kad neakivaizdinės studijos yra žemesnės kokybės nei dieninės. „Neakivaizdininkai dažniausiai intensyviai dirba, pavargsta, neturi laiko, tuo tarpu dieninių studijų studentai turi visą dieną mokymuisi“, - Verslosavaite.lt sakė LURK prezidentas.
Tačiau net ir neakivaizdinės studijos negarantuoja, kad bus galima vienu metu ir studijuoti, ir dirbti. Neakivaizdžiai ekonomiką studijavęs kaunietis Tomas pasakojo, kad pasirinkęs tokią studijų formą, susidūrė su nenumatyta problema – darbdaviai nesiryžo jo įdarbinti.
„Kartą per pokalbį dėl darbo potencialus darbdavys pasiūlė užeiti baigus studijas. Tai buvo tikrai ne vienintelis atvejis, kai pretenduodamas į aukštesnes pozicijas buvau nepriimtas vien dėl to, kad mane tektų kelioms savaitėms išleisti mokytis. Turėjau imtis menkiau mokamo darbo ir laikinai nutraukti studijas“, - Verslosavaite.lt sakė Tomas.
Rinkai reikia neakivaizdininkų
Nors studijuojantys neakivaizdininkai gali susidurti su darbdavių nenoru sudaryti sąlygas mokytis, bet, pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko, dabar rinkai daug reikalingesni neseniai studijas baigę neakivaizdininkai, nei „švieži“ dieninių studijų studentai.
„Dieninės studijos neruošia specialistų darbo rinkai, todėl iš savo praktikos galiu pasakyti, kad jei reikia spręsti rinkodaros ar finansines problemas, žymiai geriau neakivaizdines, o ne dienines studijas baigęs žmogus. Neakivaizdininkai studijuoja ir dirba, todėl supranta, ko jiems reikia iš studijų“, - Verslosavaitė.lt kalbėjo D. Arlauskas.
Tam pritarė ir LURK prezidentas R. Ginevičius: „Jie visai kitomis akimis žiūri į studijas bei pateikiamą medžiagą – tai ne vien akademinis studijavimas, kaip dieniniame skyriuje“. Tačiau, pasak rektoriaus, tai nenusveria dieninių studijų privalumų.
„Pačiam studentui, žiūrint į ateitį, geresnės dieninės studijos. Jas baigęs žmogus gali plačiau mąstyti, po bakalauro gali tęsti studijas magistrantūroje, o vėliau ir disertaciją apsiginti. Tačiau darbo rinkai geresnis variantas, kai studentas tuo pačiu mokosi ir tobulėja dirbdamas“, - neakivaizdinių ir dieninių studijų privalumus lygino darbdavių atstovas D.Arlauskas.
Darbdaviai „nesibaido“ neakivaizdininkų diplomų
Verslo valdymo sistemų įmonės„Edrana“ direktoriaus pavaduotojas Arvydas Turonis Verslosavaite.lt teigė manąs, kad kartais neakivaizdinės studijos gali būti net kokybiškesnės. Jei teisingai parengta programa, per trumpą laiką galima gauti labiau koncentruotą, susistemintą ir tikrai reikalingą darbui informaciją. Pasak A. Turonio, viskas priklauso nuo dėstytojo, mokymo įstaigos politikos bei pačių studentų noro.
A. Turonio teigimu, programinę įrangą kuriančiai įmonei svarbūs aukštos kvalifikacijos specialistai, bet iki šiol atrenkant darbuotojus neskirtas ypatingas dėmesys studijų pobūdžiui.
„Mes žiūrime į patį žmogų ir jo sugebėjimus. Neakivaizdinės studijos kartais gali net parodyti, kad žmogus veiklesnis, nes nori ir geba suderinti darbą bei studijas. Tuo tarpu tarp dieninių studijų studentų gali būti ir tokių, kurie sėdi tėvams ant sprando ir patys nenori imtis iniciatyvos“, - kalbėjo A.Turonis.
„Būna atvejų, kad neakivaizdinės studijos baigiamos vien tam, kad turėti diplomą, nors žmogui jau netrūksta nei teorinių, nei praktinių žinių. Kiti renkasi studijas, nes jiems iš tiesų reikia daugiau teorinių žinių ir nori tapti aukštesnio lygio specialistais“, - Verslosavaite.lt teigė R.Ginevičius.
Pasak D. Arlausko, dienines studijas baigę studentai nesupranta, kas yra pinigai, pelnas, todėl pradėjus su jais dirbti, tenka mokyti elementarių dalykų. Tačiau tai, jo nomone, jau švietimo sistemos problema.
Siūlo atsisakyti neakivaizdinių studijų
LSS prezidento Jono Okunio teigimu, vertinant studijų kokybę, neakivaizdinės studijos akivaizdžiai nusileidžia dieninėms.
„Dėl neakivaizdinių studijų iškyla daug probleminių klausimų. LSS gauna pasipiktinusių studentų laiškų dėl prastos studijų kokybės, korupcijos bei nesąžiningumo atvejų“, - apie neakivaizdininkų problemas kalbėjo J. Okunis.
Pasak pašnekovo, dėl minėtų priežasčių LSS siūlo, kad, remiantis geriausia užsienio patirtimi, neakivaizdinės ir vakarinės studijos būtų performuotos į dalines studijas.
J. Okunis sutiko su tuo, kad panašios problemos kyla ir dieninio skyriaus studentams, tačiau, pasak LSS prezidento, jiems taip nutinka žymiai rečiau.
„Neakivaizdinių skyrių studentai turi daug mažiau galimybių bendrauti su dėstytojais, jų srautai nepilnai užpildyti, o kuo daugiau pagundų, tuo daugiau galimybių, kad bus nukrypimų nuo sąžiningo akademinio gyvenimo“, - Verslosavaite.lt teigė J.Okunis.
Universitetai kaltina darbdavius
„LSS tik išpūtė muilo burbulą, o rektoriai jau seniai kalba apie studijų sistemos keitimą ir dalinių studijų įvedimą, tačiau bet kokiu atveju reformas reikia pradėti nuo dieninių studijų keitimo, nes dabar tai labai aktuali problema, kurią reikia skubiai spręsti“, - Verslosavaite.lt teigė LURK prezidentas R.Ginevičius.
Pasak R.Ginevičiaus, darbdaviai skundžiasi prasta studijų kokybe, bet nesusimąsto, kad tai ir jų kaltė.
„Studentas turi studijuoti, eiti į bibliotekas, ruoštis paskaitoms, tačiau dirbančius studentus darbdavys darbovietėje laiko visą darbo dieną. Retas studentas ateina į neprivalomas srautines paskaitas. Prasidėjus sesijai, toks studentas iš kolegų gautų konspektų „iškala“ medžiagą ir po trijų dienų viską užmiršta arba per egzaminą bando nusirašyti, todėl net ir gavęs diplomą jis nebus geras specialistas.
Dirbdamas studentas sprendžia savo finansines problemas, darbdavys sumažina darbo jėgos trūkumą, o abu kaltina universitetą bloga studijų kokybe“, - piktinosi Rektorių konferencijos prezidentas.
Pasak rektoriaus, menkos studentų žinios yra socialinės realybės produktas – studentas negali kitaip spręsti finansinių problemų, o rinkai trūksta darbo rankų.
„Bakalauras nori gauti aukštojo mokslo diplomą, tuo pačiu dirbti pilną dieną ir tapti geru specialistu, bet reikia kažką aukoti. Vis tik studentai nenori atsisakyti nei dieninių studijų, nei darbo, todėl jiems būtų daug patogesnės dalinės studijos. Jas pasirinkęs studentas gautų diplomą tada, kai surinks būtiną kreditų skaičių, o kiek laiko truks studijos, būtų tik jo paties reikalas“, - apie dalinių studijų privalumus kalbėjo R.Ginevičius.
Patys planuotų studijų intensyvumą
Paklaustas apie dalinių studijų privalumus, LSS prezidentas J. Okunis teigė, kad studentai galėtų daug lanksčiau planuoti savo laiką.
„Dalinės studijos susietos ne su laiku, o kreditų sistema. Tai reiškia, kad surinkus reikiamą kreditų skaičių bus suteikiamas bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis. Studentams bus daug paprasčiau planuoti savo laiką bei studijų intensyvumą – jei vieną semestrą planuojamas didesnis intensyvumas darbe, jis galės nepasirinkti nei vieno studijų dalyko, tuo tarpu kitą pusmetį – penkis ar šešis“, - kalbėjo J. Okunis.
Paklausus, kada galima tikėtis dalinių studijų sistemos įvedimo, LURK prezidentas R. Ginevičius teigė, kad tai susiję su finansavimo klausimu.
„Idėja tikrai gera, bet dabar reikia galvoti, kaip ją spręsti praktiškai. Reikia gerai paruošti sistemą ir tada prie jos pereiti“, - Verslosavaite.lt teigė Rektorių konferencijos prezidentas.
Džiaugiasi dėstytojų iniciatyva
Pasak A.Turonio, jau galima pastebėti, kad patys dėstytojai imasi iniciatyvos ir bando gerinti studijų kokybę suteikdami galimybę bent pabandyti dirbti kartu su verslininkais.
„Teko bendrauti su Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojais –buvau tikrai nustebęs, kad jie imasi iniciatyvos gerinti studijas, priartinti jas prie šios dienos verslo poreikių. Vienas iš pavyzdžių – bendrų studentų bei verslo įmonių projektinių darbų rengimas, kai studentai realiomis sąlygomis gali pamatyti, kas jų laukia pradėjus dirbti“, - kalbėjo Verslo valdymo sistemų įmonės„Edrana“ direktoriaus pavaduotojas.
A. Turonis pasakojo dar prisimenantis, kaip buvo sukritikuotas jo pirmas po studijų VU atliktas darbas: „Šios užduoties lygis prilygo egzaminui, todėl suvokiau, kad realiame gyvenime reikia žymiai daugiau pastangų ir geresnio rezultato.“
