„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų. Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet pajėgumų šalies mastu tai niekaip ypatingai neapsunkintų. Ir čia būtent akcentuočiau solidarumą, kurio Lietuva tikisi savo atžvilgiu ir turi pagrindo tikėtis. Mes nuolat kalbame apie tai, kad norime solidarumo su Ukraina, ir raginame savo Europos Sąjungos kaimynus ir tolimesnius kaimynus nuolat tą daryti. Bet tai reiškia, kad ir patys turime būti solidarūs“, – ragino ji.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė manąs, jog Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
Visgi, savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi kitų Europos Sąjungos (ES) solidarumo, kai patyrė hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva.
„Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą. Šioje vietoje manau, kad priėmus nedidelį, labai konkretų skaičių (užsieniečių – ELTA) ir rodant, kad esame pasirengę priimti nedidelį skaičių žmonių, mes tikrai tęsiame tą gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis, kuris yra ir mūsų saugios ateities pagrindas“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
