Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta projektas, kuriame numatyta Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šį klausimą reikėjo išspręsti jau seniai ir sutinka, kad opozicijoje yra politikų, kurie šiam sprendimui nepritaria iš principo.

Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta projektas, kuriame numatyta Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šį klausimą reikėjo išspręsti jau seniai ir sutinka, kad opozicijoje yra politikų, kurie šiam sprendimui nepritaria iš principo.

REKLAMA

„Tai vienas tų klausimų, kurį senokai reikėjo išspręsti. Tikiuosi, kad šiandien Seimas balsuos teigiamai ir patvirtins, kad ne tik de facto turėjo valstybė vadovą tuo labai svarbiu laikotarpiu, bet ir de jure“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį prieš posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė tvirtino, kad opozicijoje yra kiek kitokia nuomonė į šį projektą.

„Yra tų žmonių, kurie iš principo nepalaiko, nežinau, ar jie pakeis savo nuomonę. Labiausiai norėtųsi, kad tokie klausimai būtų sprendžiami konsensuso būdu ir sulauktų kuo platesnio palaikymo. Tačiau, matyt, nuomonės skirsis“, – pripažino V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA

Seimo seniūnų sueiga nutarė į antradienio parlamento plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Tokį siūlymą per seniūnų sueigos posėdį pateikė pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Anot jo, šis projektas seniai laukia svarstymo stadijos.

Politikas tvirtino, kad kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimas Aleksandro Stulginskio žvaigžde „priminė tą neišspręstą problemą“.

Galutinį sprendimą dėl projekto įtraukimo į antradienio posėdžio darbotvarkę priims pats Seimas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį. Juo konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

REKLAMA
REKLAMA

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Liandzbirbis gi ira tvartelio ukvedys . Joks jis valstybes vadovas nebuvo
Tas klausimas jau seniai išspręstas. Jau ne vienas Seimas pasakė NE. Kiek galima dar jį tąsyti? Padorumo konservai nors trupinėlį reikia turėti.
Cmile zinoma kgb-isto ispera .
Liandzbirbis gi bendrazygis KGB pakalikas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų