Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskelbus, kad Lietuvoje jau nustatyta ir braziliškoji koronaviruso atmaina, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad tai kelia rūpestį. 

Paskelbus, kad Lietuvoje jau nustatyta ir braziliškoji koronaviruso atmaina, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad tai kelia rūpestį. 

REKLAMA

Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad ši atmaina sparčiau plinta ir užsikrėtus ja padidėja rizika sunkiai susirgti. 

„Braziliškoji viruso atmaina: sparčiau plinta, didesnė sunkesnės ligos rizika, dažniau sunkiau serga vidutinio amžiaus žmonės, mažesnis registruotų vakcinų apsauginis poveikis, galima užsikrėsti pakartotinai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo profesorius. 

„JAV ligų kontrolės centro duomenimis, yra apibrėžiami trys rūpestį keliantys SARS-CoV-2 virusų variantai: Braziliškoji (P.1), Jungtinės Karalystės (B.1.1.7) ir Pietų Afrikos (B.1.351) virusų atmainos. Šios virusų atmainos buvo priskirtos prie RŪPESTĮ keliančių atmainų, nes yra susiję su greitesniu plitimu, didesniu ligos sunkumu (didesniu hospitalizuojamų ir patenkančių į intensyvios terapijos skyrius pacientų skaičiumi) ir gali turėti įtakos įgytam (po skiepų ar persirgus) imunitetui ar esamų vakcinų bei ligos gydymo veiksmingumui.

Braziliškoji viruso atmaina turi smaigalio baltymo mutacijų trijulę (K417T, E484K ir N501Y), susijusią su padidėjusiu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ląstelių ACE2 receptorių. Dėl šių mutacijų taip pat mažėja neutralizuojančių antikūnų efektyvumas ir didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, jei prieš tai buvo užsikrėsta ir persirgta atmainomis, neturinčiomis minėtų mutacijų. 

REKLAMA

Pasak ECDC tyrimo, užsikrėtus Braziliškąja viruso atmaina sunkios ligos ir hospitalizacijos rizika yra 2,6 karto didesnė, lyginant su užsikrėtimais pirminiu (natyviniu) virusu, o intensyvios terapijos rizika taip pat padidėja 2,2 karto. Tačiau didžiausia sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra užsikrėtus P. Afrikos atmaina ir ši rizika yra 3,6 karto didesnė lyginant su užsikrėtimais natyvine atmaina.

Palyginimui, užsikrėtus JK viruso atmaina, sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra mažesnė (1,7 karto), o intensyvios terapijos rizika (2,3 karto) yra beveik tokia pati, kaip ir užsikrėtus Braziliškąja atmaina (2,2 karto). Didžiausia intensyvios terapijos rizika yra užsikrėtus P. Afrikos atmaina, t.y 3,3 karto didesnė, lyginant su natyvinės atmainos sukeliama rizika“, – pridūrė profesorius. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, gali būti, kad ir vakcinų poveikis braziliškajai atmainai yra silpnesnis.

„Kadangi vakcinacija dar tik įsibėgėja ir nėra daug duomenų apie vakcinų poveikius viruso atmainoms, tačiau vis dažniau paskelbiamos mokslininkų ataskaitos, kuriose pažymima, kad viruso atmainoms, ypač P. Afrikos (B.1.351) ir Braziliškajai (P.1) egzistuojančių vakcinų veiksmingumas gali būti mažesnis.

Visgi, tikimasi, kad šiuo metu kuriamos arba jau patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 ligos suteiks bent jau dalinę apsaugą nuo naujų viruso mutacijų, nes šios vakcinos sukelia platų imuninį atsaką, apimantį daugybę antikūnų ir ląstelių. Mokslininkai pažymi, kad tuo atveju, jei kuri nors iš registruotų vakcinų yra mažiau veiksminga prieš vieną ar daugiau mutacijų, bus galima pakeisti vakcinų sudėtį, kad būtų užtikrinta apsauga nuo šių mutacijų.

Taip pat nėra pakankamai duomenų apie tai, kiek natyvinio viruso sukelta COVID-19 ligą persirgusį žmogų susidaręs imunitetas apsaugos nuo naujų atmainų, įskaitant ir Braziliškąją. Manoma, kad persirgusiems asmenims imuninė apsauga naujoms atmainoms nebūtinai gali būti tokia pat veiksminga, kaip natyvinei viruso padermei. Galimas pakartotinas užsikrėtimas.

REKLAMA
REKLAMA

Virusologiniu požiūrius yra svarbu stebėti, koks yra besiformuojančių atmainų poveikis kritinėms pandemijos atsakomosioms priemonėms, įskaitant skiepijimus, ligos gydymą ir diagnostiką. Genomo sekoskaitos tyrimai leidžia mokslininkams nustatyti SARS-CoV-2 viruso mutacijas, stebėti, kaip virusas laikui bėgant keičiasi bei suprasti, kaip šie pokyčiai veikia viruso savybes. Visa ši informacija yra reikalinga, kad būtų geriau suprasta, kaip pakitęs virusas gali paveikti žmogaus sveikatą“, – priduria profesorius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų