E. Laužikas skundžiasi, kad jo atleidimo procesas Teisėjų taryboje ir teismuose nebuvo teisingas, jis teigia neturėjęs galimybės susipažinti su medžiaga, kuria grindžiami jam pareikšti kaltinimai, nebuvo suteikta pakankamai laiko apsiginti Teisėjų taryboje.
Eksteisėjo teigimu, jo atleidimas iš LAT teisėjo pareigų, remiantis įslaptintais ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais baudžiamajame procese slapto sekimo būdu, prieštaravo nacionalinei ir Europos Sąjungos teisei.
Be to, E. Laužikas nurodė, kad neturėjo veiksmingos teisinės gynybos priemonės dėl ribotos teismų kompetencijos – nurodoma, jog teismai patys negalėjo nagrinėti prezidento ir Seimo priimtų sprendimų ir buvo saistomi Konstitucinio Teismo nutarime padarytų išvadų.
Apie paduotą skundą buvo užsiminta ir šią savaitę Apeliaciniame teisme nagrinėtoje didelėje korupcijos byloje. Joje nuteistas E. Laužikas bei dar keturi teisėjai. Per posėdį buvo pranešta, kad Teisingumo ministerija rengia atsakymą EŽTT, jai reikalinga susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.
E. Laužikas Eltai sakė, kad į EŽTT kreipėsi maždaug prieš dvejus–trejus metus. Anot jo, vėliau paaiškėjo, kad byla priimta.
„Bus įdomu, ką nuspręs“, – Eltai sakė jis.
E. Laužikas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje yra nuteistas dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla. Nuosprendis šioje byloje dar neįsiteisėjęs, dabar byla peržiūrima aukštesnės instancijos teismo.
Bylos duomenimis, verslininkė Oksana Sakalauskienė pinigus voke teisėjui perdavė 2019 m. sausį, automobilyje BMW, daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Europa“, Vilniuje. Manoma, kad šie pinigai buvo dalis kyšio, perduoto Druskininkų mero Ričardo Malinausko per savo patarėją Aivarą Kadziauską. Voką su pinigais E. Laužiko gyvenamojoje vietoje pareigūnai aptiko tų metų vasarį per kratą.
Kauno apygardos teismas E. Laužikui skyrė 10,4 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo aukščiau minėtą 10 tūkst. eurų kyšį.
Ilgai trukusi karjera ir svarbios pareigos
20 metų trukusi E. Laužiko teisėjo karjerą nutrūko 2019 m. kai, įtarus korupciniais nusikaltimais, buvo sulaikyti įvairių grandžių teisėjai, advokatai, jų klientai, verslininkai.
2018 m. gruodį prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo prieš kelis teisėjus, tarp jų ir E. Laužiką. Tuometis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2019 m. vasario mėn. paprašė prezidentės Dalios Grybauskaitė leisti E. Laužiką ir kitus teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prezidentė su tokiu prašymu sutiko ir priėmė atitinkamą dekretą.
Prezidentė 2019 m. liepos 30 d. dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama jos patarimo dėl teikimo Seimui atleisti E. Laužiką, savo poelgiu pažeminusį teisėjo vardą, iš LAT teisėjo pareigų. Taryba patarė prezidentei teikti Seimui atleisti E. Laužiką iš pareigų. Parlamentas galiausiai E. Laužiką atleido iš pareigų.
Atleistas teisėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos ir Apeliacinį teismus, skųsdamas minėtus sprendimus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. netgi buvo panaikinęs Teisėjų tarybos nutarimą. Tiesa, šis teismas kreipėsi Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja prezidento dekretas ir Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo.
2022 m. balandžio 15 d. KT priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad prezidento dekretas ir Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
