Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Dabar mes matome daug pakeitimų, numatyta, kad didės didelė dalis įvairių mokesčių, ir gyventojams turbūt sunku suprasti, kas juos paveiks ir kas juos paveiks labiausiai. Jūsų vertinimu, kurie mokesčiai galėtų labiausiai paveikti gyventoją, paveikti jo asmenines išlaidas?
A.Butkevičius: Pirmiausia gyventojus paveiks tuos, kurie gauna didesnius atlyginimus, paprastai pasakius. Jeigu atlyginimų suma per metus viršija 12 VDU, yra numatytas 20 proc. tarifas. Ir praktiškai čia pajutimo jokio neigiamo nebus, bet jeigu viršija ir gauna didesnes sumas, bus taikomas 25 proc. tarifas, ir po to virš 120 VDU yra numatytas 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, kas gali labiau paveikti žmones – tie, kurie turi antrą, trečią būstą arba gyvenamą namą. Nes yra numatyta, kad antram, trečiam ar ketvirtam būstui ar gyvenamajam namui netaikomos jokios praktiškai išimtys.
Viena išimtis yra, neapmokestinamasis dydis arba mokestinis kreditas. Jeigu to turto vertė sudaro iki 20 000 eurų, jam nebus taikomas joks mokesčio tarifas. 0,1 proc. tarifas bus taikomas turtui nuo 20 000 iki 200 000 eur., 0,2 proc. nuo 200 000 iki 400 000 eur., 0,5 proc. nuo 400 000 iki 600 000 eur., ir 1 proc., jeigu turto vertė viršija 600 000 eur. Tai tikrai tie žmonės, kurie investavo į nekilnojamą turtą, jie sulauks tam tikrų papildomų reikalavimų susimokėti mokesčius.
Ar jūsų vertinimu teisinga yra apmokestinti tokias grupes, kai mes matome dirbančius, tai yra jų pajamas, ir dabar nekilnojamą turtą. Ekonomistų vertinimai yra įvairūs. Dėl nekilnojamo turto labiau palankūs, bet dėl gyventojų pajamų – tikrai daug kritikos.
A.Butkevičius: Mano vertinimu, žinot, aš žiūriu taip iš šalies, kaip pasakyčiau. Nei vertinant, kokia įtaka bus ekonomikai arba kokią įtaką pirmiausia reikia vertinti bus mūsų šaliai investicijų pritraukime, nes atsiminkime, kad mes esam atvira, maža šalis, orientuota į eksportą.
Mums labai svarbu, kad ekonomikos variklis būtų pajėgus ir augtų investicijos, nors dabar matom, kad investicijos mažėja. Jeigu mano būtų valia, tikrai nebūčiau nei gyventojų pajamų mokesčio įstatymų keitęs, nei pelno mokesčių įstatymų keitęs, bet būčiau tiesiog ieškojęs, kaip išplėsti mokestinę bazę.
Ir tikrai tam yra įvairių galimybių, ir galiu pasakyti, kaip sumažinti šešėlį statybos sektoriuje. Pavyzdį galiu aiškiai pasakyti, kad, pavyzdžiui, apdailos darbai, kurie sukuria didžiausią, aš manau, šešėlį gyvenamuosiuose namuose.
Tai pagrinde vyksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia yra tai, kad statybininkams netaikoma išplėsta suminė darbo laiko sistema, tik trys mėnesiai. O puikiai žinom, kad statybos trukmė yra aštuoni, dešimt, dvylika mėnesių. Ir faktiškai statybininkai dirba ne aštuonias valandas, o ilgiau. Arba tos įmonės, kurios sako, kad sistema darbo apmokėjimo apskritai yra kompiuterizuota, tai ką – tie darbininkai eina dirbti nelegaliai apdailos darbus namuose.
Tai nesutvarkyta sistema, ar ne? Neteisinga apsauga.
A.Butkevičius: Taip. Sistemų sutvarkymas yra paprastas. Reikia, kad Trišalėje komisijoje būtų sutarta, kad, pavyzdžiui, statybos darbuose arba žemės ūkio darbuose, ten, kur tikrai vyksta ir žemės darbai, vasarą, javapjūtė arba kažkas panašaus, leisti darbo laiko trukmę išdėstyti per aštuonis mėnesius.
Ir tada įsivaizduokime, apdailos darbų per metus atliekama 1200000 kvadratinių metrų. Vieno kvadratinio metro kaina 700 eur. Tai gaunasi kažkur 840 milijonų eurų apyvarta, ir jeigu paskaičiuosim 21 proc., pamatysim, kad turim vien tik PVM apie 120–140 milijonų eurų. Aišku, čia taip apytiksliai. Tai yra ir kitų galimybių, kaip pritraukti. Čia yra mano asmeninė nuomonė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!