Į krašto apsaugos ministres siūloma konservatorė Rasa Juknevičienė didžiausiu galvos skausmu vadina krašto apsaugos sistemos finansavimą, kuris gerokai atsilieka nuo NATO pageidaujamo 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto) dydžio.
Pirmadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė vadovauti KAM, pabrėžusi, jog tęstinumas gynybos politikoje bus, pridūrė, jog permainos laukia tose srityse, kuriose jaučiamos problemos.
„Pats didžiausias galvos skausmas, kaip ir visai būsimai Vyriausybei, žinoma, bus finansavimo klausimas, ir ypatingai kitų metų. Jūs turbūt žinote, kad šių metų galutiniai rezultatai rodo, kad krašto apsaugai prie šitos Vyriausybės tebus skirta 1,11 proc. BVP. Tai būtų trečia vieta nuo pabaigos tarp NATO valstybių. Mūsų galvos skausmas yra keisti šią padėtį, tačiau finansinė padėtis yra tokia, kad kitais metais apie didėjimą nėra ir ką galvoti, tai yra neįmanoma“, - kalbėjo parlamentarė R. Juknevičienė.
Pasak jos, apie gynybos finansavimo dalies nuo BVP didinimą, kaip to reikalauja Lietuvos geopolitinė padėtis, bus galima galvoti tik išbridus iš finansinės krizės.
Anksčiau dabartinė Vyriausybė buvo numačiusi krašto apsaugai skirti 1,16 proc. nuo BVP ir apie krizę prabilę konservatoriai sakė sieksiantys, jog ši dalis nebūtų mažinama.
Lietuva stodama į NATO įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas. Praėjusiais metais išlaidos krašto apsaugai sudarė apytiksliai 1,23 proc. BVP, 2006 metais buvo numatyta 1,18 proc.
Po susitikimo su prezidentu R. Juknevičienė taip pat sakė, kad gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kadenciją baigusio Seimo sprendimo nuo šių metų rudens nebekviesti į kariuomenę šauktinių. Pasak kandidatės, būtų prašoma išaiškinti, ką reiškia įrašas Konstitucijoje, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo atlikti karo tarnybą arba alternatyviąją karo tarnybą įstatymų nustatyta tvarką.
„Kitas dalykas yra susijęs su kai kuriomis konstitucinėmis problemomis. Aš informavau prezidentą, kad Konstitucijos 139 straipsnis labai aiškiai pasako apie tai, kad atsisakę šauktinių, prie ko nebus grįžtama, mes turime spręsti klausimą, kaip visuomenė bus ruošiama krašto gynybai. Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas mus įpareigoja tai daryti“, – sakė R. Juknevičienė.
Jos teigimu, Konstitucijoje numatytą prievolę gali atlikti nebūtinai šauktiniai – esą gali būti ir kitokie apmokymai. Anot R. Juknevičienės, konkrečiau šiuo klausimus bus nuspręsta gavus KT išaiškinimą.
