Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį spręs Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Posėdyje, kuris vyko sausio viduryje, paveldosaugininkai sprendimą atidėjo. Tai paaitrino visuomeninių organizacijų, paveldo specialistų ir politikų aistras.
Ant Žaliojo tilto skulptūros „Kariai išvaduotojai“ puikuojasi sovietinės ideologijos simbolika, kuri kultūros ministro įsakymu neturėtų būti saugoma kaip vertinga.
Politikai, kariuomenės kūrėjai nesutinka su kai kurių specialistų teiginiais, kad Žaliojo tilto skulptūros yra vertingos. Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad Saugomų vertybių sąraše turėtų būti tik Lietuvai svarbūs objektai.
„Šiuo atveju, kaip stalinizmo ir totalitarinės valstybės simboliai, jie turėtų išnykti iš viešųjų erdvių ir surasti vietą kur nors muziejuose, kur kalbama apie istoriją, kur yra specialistai, aiškinantys, kas tai buvo, su kuo tai siejasi“, – tvirtina A. Anušauskas.
Tarptautinė ekspertų organizacija, vienijanti architektus, menotyrininkus, paminklosaugininkus, Kultūros paveldo departamentui išsiuntė raštą, kuriame teigia, kad Žaliasis tiltas turi istorinės, meninės ir inžinerinės vertės. Ir bent jau šiuo metu esą reikėtų atsisakyti skubotų sprendimų.
„Šiuo atveju, Žaliojo tilto atveju, tai yra alegorinės skulptūros. Ir tik ant kareivių yra žvaigždutės. Galbūt būtų galima nuimti žvaigždutes. Ir jau yra informacinės lentos, ir tai būtų edukacinė priemonė, ir mes neitume kolektyvinės amnezijos keliu“, – teigia Paminklų ir paveldo vietovių apsaugos organizacijos Lietuvos komiteto pirmininkė Jūratė Nemunienė.
Kultūros paveldo centro nuomonė vienareikšmiška: skulptūrų vieta – muziejuje, nes dar lapkritį kultūros ministras pasirašė įsakymą, kad fašistine ar sovietine simbolika pažymėti objektai nelaikomi vertingais. Visos kitos kalbos, pasak Paveldo centro specialistų, yra tik meninės teisės aktų interpretacijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dėl skulptūrų likimo turėtų nuspręsti iki pietų.
