"Noriu išsiaiškinti, kodėl stringa Korupcijos prevencijos įstatymo veikimas. Kaip pavyzdį galiu pateikti buvusio Lietuvos pašto direktoriaus A. Urbono galimai padarytą korupcinį veiksmą, apie kurį susisiekimo ministras nežinojo. Jis aiškina, kad jis kreipėsi į specialiąsias tarnybas, ir jos jį patikino, kad viskas yra tvarkoje", - sakė I. Degutienė trečiadienį interviu "Žinių radijui".
Seimo Pirmininkė taip pat teigė norinti sužinoti, kodėl A. Urbonas turėjo leidimą dirbti su slapta informacija.
"Noriu išsiaiškinti, ką reikėtų taisyti teisės aktuose ir specialiųjų tarnybų veikloje, kad į valstybės tarnybą patektų nepriekaištingos reputacijos žmonės", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė sakė su specialiųjų tarnybų vadovais norinti pasikalbėti ir apie šią savaitę Vyriausybės pateiktą Antikorupcinį įstatymą.
"Šiame įstatyme dar nėra visų rekomendacijų, kurias Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė siūlė įgyvendinti Lietuvai. Todėl, mano manymu, svarbiausios nuostatos, tokios kaip išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas korupcinio pobūdžio veikomis įtariamus asmenis pagrįsti, kaip jie įsigyja turtą, pajamų teisėtumą, tai, kad prievolės pareigūnai iš savo asmeninių lėšų turėtų kompensuoti valstybei padarytą žalą, dar nėra iki galo apsvarstytos. Dėl jų dar nėra bendro sutarimo tarp įvairių teisėsaugos institucijų", - sakė I. Degutienė.
Apie tai Seimo Pirmininkė trečiadienį kalbėsis su Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi Gediminu Grina, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Žimantu Pacevičiumi, laikinuoju generaliniu prokuroru Raimondu Petrausku ir Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio, kuriuo A. Urbonas ir R. Macas buvo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.“
