Lietuva šiandien gali laisvai pasirinkti, kaip gyventi, rengtis ir puoselėti savo kultūrą – tai yra svarbus išsivadavimo iš sovietmečio gniaužtų rezultatas.
Istorikas Algirdas Jakubčionis teigė, kad ankstyvuoju sovietmečiu vyravo ideologija, draudžianti moterims turėti išskirtinius drabužius ar papuošalus, nes vertinamas buvo tik „natūralus“ darbinės moters įvaizdis.
„Buvo net eilėraščių su mintimi: „Nusiimk žiedus, išsisek auskarus ir tave mylės komjaunuolis.“ Suprask. Tai sovietinis supratimas, kad niekas neturi turėti jokių išskirtinių drabužių.
Šiaip, jeigu moteris pastovi aštuonias valandas prie staklių, tai nuo jos toks „moteriškas kvapas“ sklinda neva“, – komentavo jis.
Sovietmečiu anksčiau egzistavę mados namai
Pasak pašnekovo, ketvirtojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungoje pradėjo kurti mados namai, gaminantys gražesnius drabužius sovietiniam elitui.
„Į tą bendrą situaciją pokyčiai prasideda maždaug ketvirtojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungoje. Tada bus pradėta kurti vadinamieji mados namai – pavyzdžiui, Vilniuje, ten, kur dabar egzistuoja „Astorija“.
Ir tada juose bus pradėta kurti gražesnius drabužius sovietiniam elitui. Nenoriu sakyti „madingus“, noriu sakyti – gražesnius“, – įvertino jis.
A. Jakubčionio nuomone, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sovietiniame elito kontekste jau egzistavo tam tikras aprangos kodas, tačiau Lietuvoje 1940–1941 m. išskirtinai gražiai apsirengti galėjo būti pavojinga, nes tai buvo laikoma buržuazišką ir galėjo baigtis net areštu.
„Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje atsiras net tam tikras „dress [aprangos] kodas“ priėmimuose Kremliuje moterys turėjo ateiti su vakarinėmis suknelėmis, vyrai – su kostiumais.
Bet Lietuvai 1940–1941 metais būti išskirtinai apsirengus galėjo reikšti paprastą dalyką – kad esi buržua.
O tai galėjo baigtis tremtimi ar areštu. Jei vyrui gatvėje tik katiliuką numušdavo nuo galvos, galima sakyti, jam labai pasisekė“, – dalijosi jis.
Kultūrinis mados elitas pasitraukė į Vakarus
Istoriko teigimu, po 1944 metų Lietuvos miestai buvo pripildyti kaimo gyventojų ir rusakalbių imigrantų, o kultūrinis ir mados elitas pasitraukė į Vakarus, todėl apie madą šalies viduje praktiškai nebuvo įmanoma kalbėti.
„Po 1944 metų situacija vėl keičiasi: kaimas nuskurdintas, apie 60 tūkstančių lietuvių pasitraukė į Vakarus – iš esmės pasitraukė elitas su mados supratimu.
Į miestus keliasi žmonės iš kaimų, plūsta rusakalbiai iš Rusijos. Apie madas kalbėti iš principo negalima“, – kalbėjo ekspertas.
Stalino laikais net mados ir stiliaus laisvė buvo suvaržyta
A. Jakubčionis atkreipė dėmesį, kad Stalino laikais mados ir stiliaus laisvė buvo visiškai suvaržyta, o vakarietiškos jaunimo mados pradėjo sklisti šeštojo dešimtmečio pabaigoje.
„Stalino metai – juodas reikalas. Tik šeštojo dešimtmečio antroje pusėje, per Chruščiovo atšilimą, atsiranda vakarietiškos jaunimo mados – džiazas, siauros kelnės, ryškūs kaklaraiščiai“, – pasisakė jis.
Istorikas pabrėžė, jog nuo šeštojo dešimtmečio pamažu į Lietuvą plūsta vakarietiškos mados ir stilius, kurį sovietinis režimas persekioja. Tuo metu žmonės vis tiek siekia gražiau rengtis, pasinaudodami blatu ir importuotomis prekėmis, kol devintajame dešimtmetyje viską sustabdo Sovietų Sąjungos krizė.
„Pamažu ateina vakarietiški filmai, šukuosenos, hipiai, ilgi plaukai, kliošinės kelnės, gėlėtos suknelės. Sovietinis režimas visa tai persekioja: gaudo, kerpa, baudžia.
Moterys vis tiek pamažu nori rengtis gražiau. Atsiranda blatas, deficitinės prekės, čekiški batai, vokiški marškiniai.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje prasideda visko krizė Sovietų Sąjungoje – taip pat ir aprangos“, – pateikė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
