algirdas jakubčionis

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Josifo Stalino pavardė giliai įsirėžusi į istorijos vadovėlių puslapius. Sukūręs represijų pilną režimą, jis Sovietų Sąjungą valdė smurtu, alkoholiu ir krauju. Tačiau pasiekti politiniai tikslai slėpė sunkią vaikystę, asmeninio gyvenimo nelaimes, sveikatos problemas ir nuožmų charakterį, kuris atsispindėjo ir šeimoje, – viską, apie ką Sovietų Sąjungos laikais nebuvo galima kalbėti.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

O dabar siūlome kam prisiminti, o kam pamatyti, kaip gi atrodė į pasaulio istoriją įsirašęs ir jokių precedentų neturintis Baltijos kelias, surengtas prieš 30 metų. Ar atsimenate ir žinote, kad iš 2,5 milijono žmonių jungusioje grandinėje beveik pusė buvom mes – lietuviai. Ant tautiečių galvų, kaip siužete pasakoja pats pilotas, iš lėktuvo išbarstė ištisas tonas gėlių. Latvių kompozitorius atskleIdžia, kiek gi laiko savo dienos stalčiuje laukė Baltijos kelio himnu tapusi jo sukurta daina.

Penktadienį sukanka 40 metų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga: to meto sovietinio režimo itin radikaliu laikytas judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę. „Sakyčiau, Lietuvos laisvės lyga to meto sąlygomis buvo tam tikras galimybių buldozeris: kiek jiems leisdavo veikti tuometinė sovietų valdžia, tiek už jo einančiam Sąjūdžiui buvo lengviau.

Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai? Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu. A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs, o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – Žinių radijo laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė ūkininkas ir politikas Kazys Starkevičius.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.