„Sveikinu Europos Komisijos pastangas mažinti alkoholio vartojimą Europoje. Priklausomybės ir visuomenės sveikata yra europinio lygio problemos, kurių, deja, neįstengia efektyviai spręsti valstybės ir bendruomenės. Europos regione alkoholio vis dar suvartojama daugiausiai pasaulyje“, – teigia B. Ropė.
Oficiali statistika teigia, kad visoje Europos Sąjungoje 12 milijonų žmonių yra priklausomi nuo alkoholio. 1 iš 4 eismo nelaimių ES įvyksta dėl neblaivių vairuotojų kaltės. 2010 m. beveik 31 tūkstantis europiečių žuvo keliuose, 25 proc. šių mirčių įtakos turėjo alkoholis.
Alkoholis yra ir pagrindinė darbingo amžiaus gyventojų (25-59 metų) prastos sveikatos ir ankstyvos mirties priežastis, o bendrai metinė socialinė alkoholio vartojimo sąlygojama žala siekia 155,8 milijardo eurų – tai yra tiek, kiek bendrojo vidaus produkto Lietuva sukuria per keturis metus.
„Svarstant Alkoholio strategiją Europos Parlamente Pietų valstybių atstovai deda pastangas įteisinti atsakingo alkoholio vartojimo sąvoką. Tačiau tai, kas gali būti normalu saikingo vartojimo kultūrą turinčiose Ispanijoje ar Italijoje, visiškai netinka Lietuvai ir daugeliui Šiaurės ir Rytų Europos valstybių, – teigia B. Ropė. – Lietuvoje kone ketvirtadalis penkiolikmečių vaikų vartoja alkoholį kas savaitę, o alkoholizmo mastais baigiame pasivyti Rusiją ir Baltarusiją“.
Pasak europarlamentaro, EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto siūlomame rezoliucijos dėl ES Alkoholio Strategijos tekste numatyti keli punktai, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas komerciniams interesams nei visuomenės sveikatai. „Manau, kad Europos Sąjunga negali daryti kompromisų šiuo klausimu ir vertybinė politikos kryptis privalo būti visiškai nepalanki alkoholio vartojimui bei nukreipta į alkoholio prieinamumo mažinimą.
Todėl joks vartojimas, net ir saikingas, negali būti skatinamas. Kalbant apie alkoholį mes kažkodėl ieškome kompromiso, bandome įteisinti „saikingo vartojimo“ sąvoką, vengiame draudimų.
Kita vertus, svarstydami, pavyzdžiui, plastikinių maišelių vartojimo klausimus, mes atvirai kalbame apie draudimų naudą, siekiame visiškai panaikinti vartojimą, džiaugiamės atskirose valstybėse jau atsiradusiais draudimais. Tad kodėl nepagalvojus apie radikalesnes priemones ir alkoholio atveju?“, – siūlo B. Ropė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje, o tarp Europos Sąjungos valstybių – užima pirmąją vietą.
PSO žemėlapyje Lietuva nuspalvinta juodai, nes 15,4 litro gryno etilo alkoholio – vidutiniškai tiek per metus išgeria kiekvienas vyresnis nei 15 m. lietuvis – tai dvigubai daugiau nei PSO minima žalingo vartojimo riba. 2010 m. Lietuvoje alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala sudarė mažiausiai 235 milijonus eurų.
