Gyvenu Londone jau septyneri metai ir stebiuosi-neatsistebiu, kad beveik kiekvienuose namuose, kur lietuviai gyvena, veikia ir lietuviška televizija. Broliai emigrantai nepatingi įsigyti specialias lėkštes ir korteles, ir kėkso vakarais prie lietuviškų muilo operų bei lietuviškų “X faktorių”. Ir ne vien dėl kalbos barjero – vienos angliškai suprantančios poros teiravausi, kam jiems lietuviška televizija. Atsakymas – artimiau širdžiai.
Kas ten artimiau širdžiai? Beveik visos lietuviškos pramoginės programos – vien kopijos. Tiesa, ir angliškos pramoginės laidos nėra mano prioritetų sąraše, bet kai kada pasižiūriu. Ir todėl siūlau – ir dėl savo sveikatos, ir dėl to, kad angliškai geriau pramoktumėt, išjunkit “Lietuvos balsą”, ir įsijunkite angliškąjį “The Voice”. Išjunkit “Lietuvos talentus” ir įsijunkit “Britain Got Talent”. Išjunkit visus “Šok su manimi”, “Eik šokti”, “Šokis su žvaigžde” ir įsijunkit “Strictly come dancing”. Arba bent jau žiūrėkit paraleliai, kad pamatytumėt skirtumą.
Visų aukščiau išvardintų laidų forma bemaž ta pati. Pavyzdžiui, anglų “The Voice” teisėjai sėdi nusisukę nuo atlikėjų, kad nematytų nei kaip jie atrodo, nei kaip apsirengę, nei kaip maivosi, ir jų pasirinkimą lemtų tik konkursantų dainavimas. “Lietuvos balso” teisėjai į atlikėjus irgi atsukę fotelių nugaras – visiškai kaip angliškieji kolegos.
Tačiau panašumas tuo ir baigiasi, turinys skiriasi kaip diena ir naktis. Angliškose laidose niekada niekas neleistų demonstruoti nei psichologinio, nei tuo labiau fizinio smurto. Lietuviškose – prašom! Ko verta vien scena, kai Valinskienė sugriebusi už sprando savo vyrelį bumbteli jo kaktą į staliuką. To reklaminiame klipe kelis kartus prašmėžavusio vaizdelio man užteko, kad niekada nenorėčiau “Lietuvos balso” įsijungti. Kas tai – moterų agresyvumo propagavimas? Ar užuomina žiūrovams, kad šioje laidoje bus šaipomasi ne iš nusidainavusių atlikėjų, kaip paprastai muzikiniuose konkursuoe būna, bet tyčiojamasi iš Valinsko.
