Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Didesnių algų prašo pareigūnai ir kultūros darbuotojai
2025 metams artinantis link pabaigos, Lietuvoje didesnio finansavimo iš biudžeto prašė ne viena dirbančiųjų bendruomenė. Lapkričio pabaigoje dainomis Vidaus reikalų ministras bandė nuraminti protestuojančių pareigūnų bendruomenę.
Apie katastrofiškai mažą finansavimą reguliariai kalbėjo ir kultūros bendruomenė, kuri reiškia nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė taip pat klausėsi pedagogų reikalavimų protesto akcijoje. Mokytojai pakoreguotame 2026-jų metų biudžeto projekte išlošė daugiausiai. Pedagogų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių išlaidoms Vyriausybė siūlo skirti papildomus 101 milijoną eurų.
„Ieškojomės, tarėmės ir sprendimai yra priimti. Protestavo profesinė sąjunga, su kuria mes nebuvome iš esmės sutarę“, – sakė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Papildomų pinigų atsirado ir pareigūnams. Jiems bus skirta kiek daugiau nei 11 milijonų eurų.
„Tai sugebės padidinti darbo užmokesčio fondą ir padidinti atlyginimus“, – džiaugėsi vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Galbūt nėra ta suma, kuri atliepia visus pareigūnų lūkesčius, tačiau reikia pripažinti, kad tai nėra maža suma“, – svarstė Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Pareigūnai džiaugiasi, kad pavyko surasti dalį prašytų pinigų, tačiau norėtų ilgalaikio susitarimo su Vyriausybe. Esą tada pareigūnams būtų ramiau: nereikėtų kasmet organizuoti protesto akcijų.
„Turi būti ilgalaikė strategija, kad tiek pati Vyriausybė galėtų planuoti savo išlaidas ir biudžetą. Tiek policijos pareigūnai ir kiti policijos pareigūnai jaustųsi saugūs ir žinotų, kad nereikia kiekvieni metai spausti, daryti kažkokių protesto akcijų“, – tikino R. Katinienė.
Įšaldžius LRT biudžetą – daugiau pinigų kultūros sektoriui
Daugiau pinigų gavo ir kultūros sektorius, kuriam valdžia papildomai atriekė 4 milijonus eurų, jie atsirado užšaldžius kasmet augdavusį LRT biudžetą.
„Turėjome tikrai susispausti, vykdyti įsipareigojimus saugumo. Priėmus sprendimą įšaldyti LRT lėšas, aš džiaugiuosi, kad visi tie pinigai, kaip ir buvo žadėta, visi finansai skiriami kultūros sektoriui“, – sakė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Iš viso Vyriausybė papildomai biudžete surado 117 milijonų eurų.
„Pirmiausia reikėtų paminėti tą įstatymo projektą, kuris su šitu biudžetu dabar keliauja į Seimą. Seimo narių siūlymas dėl spartesnio akcizų didinimo alkoholio ir tabako gaminiams. Iš to bus surenkama apie 2 milijonai eurų. Taip pat mažėja valstybės skolos aptarnavimo kaštai, kurie buvo perskaičiuoti. <...> Tas biudžetas yra didelis kompromisas, visų visuomenės grupių“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Nuo savo esminio siekio nesitraukiam, biudžetas suformuotas siekiant pagrindinio tikslo – stiprinti gynybą ir socialinį saugumą“, – sakė I. Ruginienė.
Gynyba – pagrindinis prioritetas
Ir nors didžiausi pakeitimai liečia pedagogus ir pareigūnus, pasak premjerės, didžiausias dėmesys biudžete išlieka gynybai.
„Mūsų siekis išlieka tas pats. Gynybai suplanavome 5,38 proc. BVP. Labai tikimės, kas sulauksime solidarumo visame Seime“, – teigė premjerė.
Konservatoriai giria valdančiuosius, kad šie šalies gynybai atriekė didelę biudžeto dalį, tačiau perspėja: už šiuos pinigus reikia ne tiesti kelius, o pirkti ginklus.
„Gynybos išlaidos rekordiškai didelės ir tikrai reikia šitoje vietoje pasakyti ir gerą žodį. Labai svarbu priimti mūsų su Gintare Skaiste siūlomus saugiklius, kad tarkime gynybos fondas, kuris dabar yra 700 milijonų dydžio, netaptų asfaltavimo fondu“, – siūlė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Opozicija taip pat priduria, kad biudžeto pasiūlymus pateikusi Vyriausybė turėtų visoms institucijoms taikyti vienodus standartus.
„Jei yra principas taupyti, tai turi būti atspindėta visų institucijų, o ne išrinkta vienos ar kitos mažiau valdantiesiems patinkančios“, – svarstė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Su Europos Sąjungos lėšomis valstybės biudžete kitąmet numatyta 21 milijardas eurų pajamų ir 27,5 milijardo išlaidų. Ir nors likusius pinigus tikriausiai teks skolintis, pasak ekonomistų, Lietuva neišsiskiria iš kitų Europos valstybių.
„Atrodo kitąmet visai neblogai, nes matome, kad daugelis mūsų kaimyninių šalių, Europos Sąjungos valstybių naudojasi galimybe gerokai daugiau lėšų skirti Krašto apsaugai ir gynybai, aukštas prioritetas ir kitose valstybėse. Lietuva šitą prioritetą išlaiko ir rikiuojasi tarp lyderių“, – teigė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nors valdantieji skyrė papildomus 11 milijonų eurų pareigūnams, pasak opozicijos, jiems kitąmet reikia skirti dar didesnį finansavimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
50 konservatoriams,
50 Stepukoniui atsilošti 41 mln,
17 valstybės reikmėms.
