Savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad, pagal daugelio ekonominių ir socialinių rodiklių progresą, Lietuva pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes.
Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją – reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių.
„Vis tik po švytinčiu Lietuvos fasadu lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias valstybes“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Lietuva pralenkė ir tokias valstybes, kaip Švedija
N. Mačiulio teigimu, Šveicarija gal ir ne visiems patinka bet tai yra valstybė, dešimtmečius pirmaujanti pasaulyje konkurencingumo, turto, inovacijų, švietimo kokybės, gyvenimo kokybės ir mažiausių mokesčių reitinguose.
„Įsivaizduokite referendumą – apmokestinti 50 proc. pajamų mokesčio tarifu visas paveldimas pajamas, viršijančias 50 mln. eurų.
Praėjusį savaitgalį už tokį pasiūlymą referendume balsavo tik 22 proc. šveicarų, o 78 proc. nemanė, kad tai yra gera mintis ir jos nepalaikė. Kaip manote, kokie būtų tokio referendumo rezultatai Lietuvoje?“ – svarstė ekonomistas.
Jis paminėjo, kad stojant į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų bei perkamosios galios skirtumus), sudarė vos pusę ES vidurkio. Šiemet šis vidurkis mums pasiekiamas ranka – nuo ES vidurkio atsiliekame vos 10 proc.
„IMD pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva šiemet pakilo į 21 vietą, lenkia visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir kvėpuoja į nugarą tokioms valstybėms, kaip Liuksemburgas ar Vokietija.
Pagal kai kuriuos šio reitingo kriterijus – verslo efektyvumą, žmogiškojo kapitalo kokybę, technologijų skvarbą, pasiruošimą ateities iššūkiams – Lietuva yra dar aukštesnėje reitingo vietoje“, – vardijo N. Mačiulis.
Tad kaip šis didėjęs Lietuvos konkurencingumas ir BVP augimas palietė gyventojus? Anot ekonomisto, pastarąjį dešimtmetį atlyginimai augo vidutiniškai 9,7 proc. per metus, panašus buvo ir pensijų augimas.
„Pagal tai, kokią dalį BVP sudaro darbo užmokestis, Lietuva pralenkė ne tik ES vidurkį, bet ir tokias valstybes, kaip Švediją.
Šiuo metu Lietuvoje atlyginimai sudaro 51 proc. BVP, o Švedijoje – 47,5 proc. BVP. Valio, bet tokia darbo užmokesčio ir BVP santykio lyderystė mums siunčia labai paprastą ir aiškią žinutę – atlyginimų augimas remiasi į BVP lubas“, – perspėja specialistas.
Didesnės algos – didesnis nedarbas?
Pasak N. Mačiulio, jei atlyginimų augimas ateityje ir toliau lenks produktyvumo bei BVP augimą, to pasekmė bus tik dar didesnė infliacija ir prarandamas eksportuotojų konkurencingumas, pavirstantis į didesnio nedarbo lygį.
Ekonomistas pamini – jei tokiu scenarijumi patikėti sunku, užtenka pažiūrėti į Estiją. Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys išaugo trečdaliu, o Estijos liko ten, kur buvo 2019 metais.
„Vidutinis realus estų atlyginimas (po mokesčių ir atsižvelgus į infliacijos poveikį) taip pat yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Lietuvoje per tą patį laikotarpį realūs atlyginimai išaugo 26 proc.
Vis tik Estijoje šiemet jau matome pramonės ir visos ekonomikos atsigavimo ženklus. Tuo metu daugėja ženklų, kad sparčiai augant darbo sąnaudoms Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas blėsta, o kai kuriais atvejais jau prarandamos ir eksporto rinkos“, – vardijo N. Mačiulis.
Tačiau, nepaisant to, kad Estijos BVP per pastaruosius 5 metus visai nepaaugo, vis dar nemažai galima pasimokyti ne tik iš jos klaidų, bet ir pasiekimų, priduria ekonomistas.
Jo teigimu, Estija išlieka tarp lyderių tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, pagal korupcijos suvokimo indeksą lenkia Vokietiją, užnugaryje mus paliko inovacijų reitinguose, įsitvirtino pažangiausių pasaulio valstybių penketuke pagal moksleivių gebėjimus.
„Kol Lietuva trinasi tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidutiniokų ir kol kas opiausias spragas spendė tik... nuleisdama kartelę tiems, kam per sunku.
Lengva priprasti prie kasmet dviženkliais tempais augančio minimalaus ir vidutinio atlyginimo, dar sparčiau didėjančių socialinių išmokų, ypač, jei tas nepertraukiamas progresas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Tačiau negalima įtikėti, kad tai – savaiminis ir nesustabdomas procesas“, – rašė specialistas.
Pataria nekartoti kitų valstybių klaidų
Anot N. Mačiulio, besidairant į lyderius galima pasimokyti iš tų, kurie užmigo ant laurų ir pasinėrė į dešimtmečius trunkantį dekadansą.
Jis paminėjo, kad praėjusio dešimtmečio Graikijos agonija iliustruoja, kaip nesuvaldyta korupcija, silpnos valstybinės institucijos ir politikų trumparegiškumas gali nuvesti valstybę prie bankroto ribos, milžiniško nedarbo ir skurdo.
Ne mažiau iškalbinga yra Italijos agonija – senėjanti visuomenė, populizmas, populiacija ir politinis nestabilumas (vien praėjusį dešimtmetį ji turėjo 7 vyriausybes), biurokratija, korupcija, teismų neefektyvumas, silpna švietimo sistema, įšalęs produktyvumo augimas ir kitos problemos atsispindi ir jos ekonominiuose rodikliuose.
„Prieš tris dešimtmečius Italijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, buvo beveik toks pats kaip Švedijos ir ES vidurkį viršijo 30 proc.
Šiemet jis jau nebesiekia ES vidurkio ir yra tik vos 5 proc. didesnis nei Lietuvos. Vidutinis realus atlyginimas (atsižvelgus į kainų lygį) Italijoje šiuo metu yra mažesnis nei buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje“, – rašė ekonomistas.
N. Mačiulis apibendrino – net ir džiaugiantis iki šiol pasiektu Lietuvos progresu, reikia pripažinti, kad priartėti prie konkurencingiausių pasaulio valstybių dešimtuko yra labai nelengva užduotis:
„Atsipalaiduoti ir užrietus nosį sutelkti dėmesį tik iki šiol sukurto turto ir pajamų dalybas bei perskirstymą, o ne visų įsisenėjusių struktūrinių problemų sprendimą, yra patogios kelionės bilietas į praeitį.“
