Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek lieka skurdo pyragas. Taip mano ekspertai.
Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą.
Reikėtų pakeisti laiką
Lietuvos banko valdybos narys, ekonomikos ekspertas Raimundas Kuodis sutinka su pasigirstančiomis nuomonėmis, kad Seimo rinkimų datą reikėtų atitolinti. Pasak jo, valstybės biudžeto formavimo momentą ir rinkimus į Seimą turėtų kirti didesnis laiko tarpas. Tai, anot R. Kuodžio, galėtų padėti išvengti naujų naktinių reformų.
„Nesutikau nė vieno žmogaus, kuris manytų kitaip. Biudžeto ir mokesčių sritis visada reikalauja prognozuojamų procedūrų. Atvejis, kai naujai paskirta Vyriausybė gauna biudžeto projektą kaip ankstesniosios palikimą, yra nenormalus“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė ekonomikos ekspertas.
Iš dabar naujai formuojamos Vyriausybės išgirsti ką nors apie Seimui jau pristatytą 2013 metų nacionalinį biudžetą sunku, ne tai dabar galvoje. Daugelis kalbintų Seimo narių pripažino jo dar nė neskaitę, nes esą vis tiek ankstesnės valdžios parengtas variantas turės būti keičiamas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų tarp dviejų rinkimų turų tonas irgi pirmiausia buvo orientuotas į postų dalybas, personalijas, moralinius ir teisinius imperatyvus. Tik galutinai paaiškėjus, kad kairiosios koalicijos išgąsdinti lengvai nepavyks, kandidatas į ministrus pirmininkus, Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius po susitikimo su prezidente užsiminė, kad buvo reikalauta išlaikyti fiskalinę drausmę. Šis užkeikimas, beje, kartojamas visų prezidentų ir visoms Vyriausybėms.
Komandą besirenkantis premjeras A. Butkevičius pažadėjo atidžiau dalyti socialinę paramą, dėl kurios nemažai žmonių esą lobsta. Portfelių dalybomis kol kas užimto ministro pirmininko pasisakymas iškart sukėlė pašaipas, kad šiuo klausimu kairioji Vyriausybė būsianti liberalesnė už buvusią centro dešiniąją.
Kol kas tik darbo grupes žadanti sudaryti koalicija dar mažiau ką nors gali pasakyti, kaip būtų įmanoma surinkti daugiau pinigų, ne vien akcentuojant žodį „taupymas“, kuriam didelė dalis visuomenės jau tapo alergiška.
Skurdo biudžetas
Pasak R. Kuodžio, pateiktas biudžetas nei struktūriškai, nei kitaip nesiskiria nuo ankstesnių ir kol kas progreso požymių nematyti. „Jau gerą dešimtį metų Lietuva gyvena su biudžetu, kuriame prisiimti jai nepakeliami įsipareigojimai. Apie tai irgi ne kartą kalbėjau, pateikiau siūlymų įvairioms Vyriausybėms, tačiau realaus noro ką nors keisti nepasitaikė“, – sakė jis.
Iš tiesų apie 40 proc. šalies nacionalinio pyrago sudaro socialinės išmokos, kitos didžiosios dalys yra orientuotots į švietimą, sveikatos apsaugą. Tautoje plačiai paplitęs ir tvirtai įsišaknijęs įsitikinimas, kad viską pravalgo valdininkai, nepagrindžiamas faktais. Štai ir 2013 metų pyrage valstybės tarnautojų algoms atriekti numatoma vos 3 proc. visų išlaidų.
R. Kuodžiui pritarianti ekonomistė Aušra Maldeikienė taip pat teigia, kad kol kas nei tautos sąmonėje, nei politiniame elite nematyti prielaidų kokybiškesnei diskusijai dėl biudžeto. „Žmonės dažnai mano, kad biudžetą suneša aitvarai. Vykstant Seimo rinkimų kampanijai dominavo diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo, tačiau problema yra visai ne jis, o vidutinė alga, už kurią negalima pragyventi“, – piktinosi ekonomistė.
Be staigių judesių
Anot R. Kuodžio, kol kas pozityviai nuteikia tai, kad naujosios valdžios galvos neskuba pasakoti, kaip viskas bus daroma, ir nežada naujos naktinių reformų fazės. Pridėtinės vertės, pajamų ir kitų mokesčių reformos, anot eksperto, reikalingos, bet labai svarbu, kad politikai nesukeltų panikos išankstinais pasisakymais apie tai, ko nesupranta ir į ką nespėjo įsigilinti.
„Girdėjau, kad bus sudaroma darbo grupė. Ką gi – ji tikrai ne pirma. Pačiam ne kartą teko tokiose grupėse dalyvauti. Gal iš kurios nors politikai išsineš naudos. Mūsų valdžios žmonėms būdinga manyti, kad viską žino, o kieno nors pasiklausti jiems „ne lygis“. Protingas žmogus paprastai pripažįsta visko nežinantis ir ieško, kieno galėtų pasiklausti. Sugebėjimas klausti, išklausyti – proto požymis, o ne atvirkščiai. Daugelis mūsų politikų, kalbėdami kad ir apie progresinius mokesčius, neretai net nesuvokia, kas tai yra“, – aiškino R. Kuodis.
Šešėlio mįslė
Visi kalbinti ekspertai, pažvelgę į 2013 metų biudžeto skaičius, teigė, kad prisiimami socialiniai įsipareigojimai kaip visada yra didžiuliai, o apie naujus mokesčius arba jų didinimą girdėti nenorinti visuomenės dalis noriai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje – ima atlyginimus vokeliuose, neįtraukia į apskaitą prekybos pajamų ir pan.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neseniai pareiškė, kad Lietuvoje pernelyg dideliais mokesčiais apkraunamas samdomas darbas, tačiau nei ji, nei dabar kalbantieji kol kas nesugalvojo receptų, kaip teisingiau surinkti košę į katilą, iš kurio ji paskui dalijama. Nauja koalicija jokių originalių idėjų dėl tautos finansų kol kas nepaskelbė, tik paaiškino, kad ilgai tarsis, ką čia gero padarius.
R. Kuodis teigė besilaikąs ankstesnio savo siūlymo. „Siūlau padidinti darbo užmokestį 31 proc., t. y. tiek, kiek socialiniam draudimui skirtų mokesčių moka darbdavys, ir leisti žmogui mokėti tuos pinigus pačiam į savo realią, asmeninę sąskaitą, iš kurios tie pinigai niekur nedingtų“, – sakė jis.
Investicijų bendrovės „Sindicatum Capital International“ vadovas Saulius Racevičius nebuvo toks tikras dėl panašių receptų, tačiau pabrėžė, kad esama siūlymų dirbtinai neatskirti „Sodros“ ir valstybės biudžetų, nes jie iš esmės sprendžia tuos pačius uždavinius.
„Nesakyčiau, kad aš pats tai primygtinai siūlau. Yra nuomonių ir teiginių, kad tai leistų sutvarkyti administravimo išlaidas. Kalbant apie R. Kuodžio variantą, sunku pasakyti, ar tokia reforma sumažintų vokelių skaičių. Tuo veikiau norima padidinti žmonių supratimą apie realų mokesčių dydį. Kaip tai suveiktų – ginčytinas klausimas. Tai išties plačios diskusijos, kuri, deja, nevyksta, klausimas.
Tą patį galima pasakyti ir apie ginčus dėl kapitalo ir darbo apmokestinimo proporcijų. Iš esmės galima sutikti, kad darbas per daug apmokestinamas, tačiau labiau apmokestinti kapitalą yra techniškai lengviau didesnėse ir mažiau priklausomose – nepriklausomų išvis nėra – nuo globalių procesų rinkose. Europos Sąjungoje kapitalo judėjimas vyksta laisvai ir, ko gero, padidinus mokesčius būtų linkęs judėti iš Lietuvos. Apskritai tai yra didelės, gilios diskusijos, kuri šalyje nevyksta, reikalas“, – „Balsas.lt savaitei“ aiškino S. Racevičius.
Trūksta stabilumo
„Sindicatum Capital International“ vadovas taip pat pridūrė, kad ir mokesčių, ir pensijų formavimo sistemos, kurios galiausiai sulipdo valstybės finansinį pyragą, turi būti stabilios. „Žmonės, į antros pakopos pensijų fondus atėję 2003–2004 metais, tikėjosi, kad sistema bus ilgalaikė ir veiks jų labui. Sistemos nestabilumas ir dažnas kaitaliojimas yra žalingas“, – sakė jis bei pridūrė, kad ir dabar laikosi nuomonės, jog su mokesčiais elgtis taip, kaip tai buvo daroma prieš ketverius metus, negalima.
Po rinkimų vykstančiuose debatuose ir toliau kol kas gausiau ginčų, kuri politinė jėga nueidama nuo valdžios paliko didesnę finansinę skylę, negu minčių apie gydymosi receptus.
TIK FAKTAI
Seimui siūloma patvirtinti beveik 18 mlrd. 150 mln. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18 mlrd. 848 mln. litų išlaidas. Išlaidos ir pajamos nurodytos be Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių finansinės paramos.
Kitų metų nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.
Planuojamos 2013 metų nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 21 mlrd. 993 mln. litų, t. y. beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012 metais. Prognozuojami kitų metų Nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29 mlrd. 539 mln. litų. Nacionalinio biudžeto išlaidos kitais metais didės dėl pirmininkavimo ES Tarybai, skolos tvarkymo (palūkanų mokėjimo) ir didėjančių įmokų į ES biudžetą.
Numatomos 2013 metų „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 956 mln. litų, pajamos – 12 mlrd. 210 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2013 metų biudžeto numatomos pajamos ir išlaidos yra po 4 mlrd. 89 mln. litų.
2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų, arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.
