Kilusiems iššūkiams ir tolimesniems veiksmams aptarti penktadienį surengta spaudos konferencija. Joje dalyvo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Bilotaitė: „Baltarusijos kelias per Lietuvą yra baigtas“
„Šie metai pareikalavo greitų, netradicinių ir dažnai nepopuliarių sprendimų. Bet šitie sprendimai visi buvo tikrai neišvengiami, nes mes turėjome užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą ir kartu neprasilenkti su žmogiškumu. Mes tikrai atrėmėme [Aliaksandro] Lukašenkos organizuotą hibridinę ataką prieš mus visus.
Europai pirmą kartą teko susidurti su tokio pobūdžio ataka, kai buvo panaudoti gyvi žmonės kaip įrankis daryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Per praėjusį liepos mėnesį Lietuva buvo atakuota per 3 tūkst. kartų.
„Buvo tokių dienų, kai turėdavome po 200-500 bandymų kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Bet turiu pasakyti, kad Lukašenkos planas užtvindyti ES neteisėtais migrantais nepavyko. Nepavyko, nes mes turėjome ir turime politinę valią gintis. Turėjome veiksmingą atsaką ir ėmėmės visų būtinų sprendimų – modernizavome savo sienos apsaugos sistemą ir mobilizavomės“, – nurodė ministrė.
Ji taip pat pridūrė, kad „Baltarusijos kelias per Lietuvą yra baigtas, o tą identifikuoja socialiniai tinklai ir pripažįsta patys migrantai“.
Kas laukia toliau?
Ministrė taip pat pateikia ministerijos vertinimą, kas laukia toliau dėl migrantų krizės.
„Gyvename sudėtingame laikotarpyje, Lietuva atakuojama informacinėmis, hibridinėmis ir kibernetinėmis atakos, kalbant apie nelegalios migracijos spaudimą, nors jis atrodo tik epizodinis šiuo metu, bet jis vis dar išlieka“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Bilotaitė.
Ji teigė, jog sieną iš Baltarusijos pusės kirsti bandančių nelegalių migrantų sraute matyti naujos kryptys per Maskvą, todėl negalima atsipalaiduoti.
„Reikia sau aiškiai pasakyti, kad išlieka tikimybė tokioms pakartotinoms provokacijoms, todėl turime būti pasirengę, pasiruošę, tai mes ir darome“, – pažymėjo ministrė.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Šeštadienį sukanka metai, kai Lietuva dėl migrantų antplūdžio paskelbė ekstremalią situaciją.
Ministrės teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėti visi praėjusią vasarą per krizės piką atvykusių migrantų prieglobsčio prašymai, absoliuti dauguma jų yra atmesti.
„439 asmenys pasišalino iš apgyvendinimo vietų. Tai parodo, kad šie asmenys tikrai nesiekia prieglobsčio Lietuvoje“, – sakė ministrė.
Kalbėdama apie nepaprastosios padėties paskelbimą, A. Bilotaitė pabrėžė, kad ši teisinė padėtis leido lengviau naudoti Vyriausybės rezervo lėšas, koordinuoti veiksmus tarp institucijų, pasitelkti tarnybų ir kariuomenės pagalbą valdant migrantų srautus.
„Metai pareikalavo greitų, netradicinių ir, sakyčiau, dažnai nepopuliarių sprendimų, bet šie visi sprendimai buvo tikrai neišvengiami, nes mes turėjome kartu užtikrinti ir valstybės nacionalinį saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes tikrai atrėmėme Lukašenkos organizuotą hibridinę ataką, Europai teko pirmą kartą susidurti su ataka, kurioje buvo panaudoti gyvi žmonės“, – kalbėjo ministrė.
Ministrė nurodė, kad fiziniam valstybės sienos apsaugos barjerui buvo numatyta 152 mln. eurų ir šiuo metu yra pastatyta daugiau kaip 426 km tvoros su Baltarusija. Tai sudaro 79 procentus viso numatyto projekto.
„Ir 346 km. koncertinos, kas yra 94 procentai. Mūsų ambicingas tikslas yra 508 km. ir tą padarysime iki rugsėjo“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Taip pat paspartintas valstybės sienos įrenginių diegimas.
„Žinome, kad tas procesas judėjo, bet matyt ėjo tokiais tempais, kad tik per dešimtmetį būtume padengę 100 proc. sieną stebėjimo sistemomis. Dabar jau daugiau nei 70 proc. ES sienos yra stebima modernia įranga ir iki metų pabaigos visą pasienį su Baltarusija mes uždengsime modernia sienų stebėjimo sistema“, – kalbėjo ministrė.
Lietuva kritikuojama dėl elegesio su migrantais
„Amnesty International“ praėjusį pirmadienį pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvos institucijų elgesį su neteisėtais migrantais neįvertintas situacijos kontekstas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Žmogaus teisių gynimo organizacija sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize. Ji siūlo sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.
Vidaus reikalų ministerija taip pat išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog ataskaitoje tendencingai atspindėti tik vienos pusės nuomonė ir liudijimai, neįvertinas situacijos kontekstas.
„Neįvertintas pačios situacijos kontekstas, nes tai nėra šiaip migracijos procesai ir tai nėra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo ir visai kiti mechanizmai įsijungia, tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė.
Atsakydama į organizacijos kritiką, kad migrantai užsieniečių registracijos centruose buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, A. Bilotaitė teigė, jog staiga kilus jų antplūdžiui rasti tinkamos infrastruktūros buvo neįmanoma.
„Ekstremali situacija nulemia tai, kai toks didžiulis skaičius žmonių vienu metu Baltarusijos režimo pagalba pateko į Lietuvą, ir žinoma, tos infrastruktūros nebuvo, viską reikėjo sukurti ir tikrai nebuvo taip paprasta rasti vietas, buvo ir įvairūs pasipriešinimai parenkant tam tikras vietas“, – teigė ministrė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo teigimu pasieniečiai siekia pagerinti migrantų gyvenimo sąlygas, tačiau yra provokuojami.
„Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais ir pan.“, – ministerijos pranešime cituojamas R. Liubajevas.
A. Bilotaitės teigimu, ankstesnė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema suteikė galimybes piktnaudžiavimu.
„Ja tiesiog buvo labai lengva piktnaudžiauti, tokia su tam tikromis spragomis. Mes turėjome aiškiai pasakyti, kad mums reikia pokyčių, kad Baltarusijos režimo naudojami procesai nebūtų panaudoti prieš mus“, – sakė ministrė.
Tuo tarpu žmogaus teisių gynėjų organizacija teigia, kad Lietuvos institucijos netaikė tinkamo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams susipažinti su reikalingais įrodymais ir teisinės pagalbos sistemą įvertino kaip apgaulę.
A. Bilotaitė atmetė organizacijos kritiką, jog migrantų apgręžimas yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus.
„Procedūros veikia ir žmonės naudojasi tomis procedūromis, jos tikrai neprieštarauja ES reikalavimams“, – tvirtino ji. Ataskaita rėmėsi duomenimis, gautais
„Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais. Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).
Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu penkiuose Lietuvos užsieniečių registracijos centruose gyvena apie 2 600 migrantų. Iš visų pateiktų prieglobsčio prašymų prieglobstį gavo 3-4 proc. užsieniečių. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.