Lietuvos apeliacinis teismas šiandien atmetė skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Petras Navickas (gim. 1989 m.) ir Remigijus Motuzas (gim. 1989 m.) nuteisti už nepilnamečių merginų įtraukimą į prostituciją ir pelnymąsi iš to.
Kaip anksčiau nusprendė Šiaulių apygardos teismas, vaikinai turės 150 valandų per vienerius metus dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis besirūpinančiose nevalstybinėse organizacijose.
Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė padarytų nusikaltimų vietą, laiką ir būdą, nusikaltimų intensyvumą, formą bei kilusius padarinius.
Nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymais buvo nustatyta, jog nuteistieji, įtraukdami į prostituciją tris nepilnametes, nei fizinio, nei psichinio smurto prieš jas nevartojo, neatliko jokių prievartinių veiksmų, kad būtų palaužta merginų valia ir apsisprendimas. Nebuvo vartojama ir apgaulė – nukentėjusiosios laisva valia sutiko teikti seksualines paslaugas, ieškojosi klientų, savo noru sutiko dalintis su nuteistaisiais uždirbtus pinigus.
Nukentėjusiosios į prostituciją buvo įtrauktos būdamos nepilnametėmis, tai reiškia nepasiekusios tokio asmenybės vystymosi lygio, kuriam esant, asmuo sugeba įsisąmoninti draudimus bei liepimus kaip tam tikrus visuomenės reikalavimus ir tampa pajėgus valdyti savo elgesį. Tačiau, anot teismo, fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopą – socialinę brandą – skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Teismo nuomone, merginos nusikaltimų padarymo metu buvo pakankamai subrendusios ir suvokė savo veiksmų esmę. Anot Apeliacinio teismo, patys vaikinai nusikaltimų padarymo metu nebuvo žymiai labiau socialiai subrendę už nukentėjusiąsias.
Teismas savo nutartyje nurodė, kad byloje esama informacijos, jog visos trys merginos ir anksčiau turėjo skirtingų problemų su elgesiu – buvo įrašytos į policiją dominančių vaikų įskaitas, socialinės rizikos vaikų įskaitas, kai kurios iš jų bėgo iš namų arba globos įstaigų, vagiliavo, nelankė mokyklos, pasižymėjo kitokiu probleminiu elgesiu.
Teismas pabrėžė, kad vaikinai neneigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą.
Vienos iš nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, paskirti nuteistiesiems penkerių metų laisvės atėmimo bausmes. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį skundė ir prokuratūra – jos atstovai prašė skirti vaikinams kalėti po dvejus su puse metų.
Ši nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.