Šiandien Baltijos valstybių vienetas Rusijos politikoje užima vis svarbesnę vietą. Tam turi įtakos daug veiksnių. Pirmiausiai tai visos trys valstybės tapo ES bei NATO narėmis, kas ypatingai erzina Putinizmo persmelktą valstybę, kadangi ne tik tapo problematiškiau reguliuoti šių valstybių politiką, žiniasklaidą ar energetiką, bet ir priartėjo ES bei NATO sienos arčiau Rusijos. Net ir Baltarusija neatlieka barjerinės valstybės funkcijų, kadangi dabar atsirado tiesioginių sienų su šių blokų narėmis (pvz. Estija). Dar blogesnė situacija su Kaliningrado sritimi, kuri netik yra atskirta nuo likusios savo valstybės dalies, bet ir tapo apsupta iš visų pusių NATO bei ES siena panašiai kaip buvo kažkada nuo viso vakarų pasaulio atskirtas vakarų Berlynas.
Rusija nuolat investuoja milžiniškus pinigus į Kaliningrado sritį. Būta minčių šį regioną paversti Europos „Las Vegas'u“. Nors Karaliaučiaus kraštas ir neatpažįstamai pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį, bet visvien išlieka probleminis regionas tiek pačiai valstybei tiek kaimynėms. Kaip Lietuva nenorėtų, jog pvz. Kauno raj. būtų Ukrainos pietuose, Latvija, kad Kurzemės regionas būtų už Vokietijos ar pan. Lygiai taip ir Rusijai Karaliaučius sukelia analogiškas problemas, tiek valdymo, tiek prekybos, tiek kitomis prasmėmis. Tačiau Investicijos čia neatsitiktinės. Norima sustiprinti ekonomiką ir pan., kadangi tai puiki strateginė vieta: greta potencialūs turistai iš vakarų, priėjimas prie jūros, bet svarbiausia greta Baltijos valstybės. Iš arčiau supaprastėja žvalgybos institucijų darbas, karinės pajėgos dislokuotos taip pat prie pat Lietuvos teritorijos. Dėka Kaliningrado, Baltijos valstybės iš abiejų pusių atsiduria tarp „didžiosios kaimynės“. Natūralu, kad šis regionas nemaža dalimi savo ekonomikos bei politikos susisaistęs su Rusija. Didelė dalis eksporto vykdoma į Rusijos federaciją, nes didelė dalis gyventojų puikiai kalba rusų kalba, pažįstamas ir gana artimas mentalitetas taip pat leidžia nevaržomai derėtis dėl bendradarbiavimo sąlygų.
Tai, kad Rusijos tikslai toli gražu ne vien ekonominiai šioje srityje parodo konkretūs pavyzdžiai. Vienas tokių yra 2000 metais atlikta žvalgybinė operacija, kurią atliko Lietuvos karinės žvalgybos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD). Jos metu (neoficialiais duomenimis Lietuvos) žvalgai aptiko branduolinį ginklą, kurį jau seniai dauguma numanė esant, tačiau ši operacija tai patvirtino. Tiesa, nenorint aštrinti tarpvalstybinių santykių, kurie ir taip nėra idealūs, o ir dėl saugumo šį titulą prisiėmė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Tai paliudija, kad Rusija ruošiasi, ginkluojasi, o to tikslas numanomas. Daugelis norėtų su tuo nesutikti. Taip, tiesa, rusų aviacija yra pasenusi, jai trūksta finansavimo, ginklų prekyba mažėja, nepaisant to nemažai ginklų iki šiol Rusija parduoda tokioms valstybėms, kaip Indija, Argentina ar Iranas, bet, žinoma, apskritai kariuomenės situacija nėra pačioje geriausioje padėtyje. Bet nereikia pamiršti, jog būtent ši valstybė turi galingiausią vakuuminę bombą pasaulyje, plačiai aptarinėtą didžiausių pasaulio naujienų agentūrų, analitinių leidinių. Kaip teigia buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojas Aleksandras Litvinenka, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje karalystėje, Rusija turi ir atominį bei bakteriologinį ginklą.
Galima džiaugtis, jog bent šiais 2008-aisiais metais buvo nuspręsta išvežti nemažą dalį tankų iš Kaliningrado srities. Sunku vertinti tokį žingsnį, kadangi ketinamiems dislokuoti priešraketiniams skydams Lenkijoje bei Čekijoje, Rusija grasino atsakyti konkrečiais veiksmais Karaliaučiuje, bet staiga išsivežami tankai. Vienas logiškiausių paaiškinimų yra Rusijos kariniai veiksmai Gruzijos teritorijoje, pareikalavę daug sąnaudų, tiek finansų, tiek amunicijos prasme. Tai vienas realiausių tikslų. Galbūt buvo tikėtasi ir NATO įsikišimo ir ruoštasi tam, nors tokia prielaida mažai tikėtina, nes įsikišus NATO Rusija greičiausiai pasitrauktų iš šio Kaukazo regiono. NATO nėra suinteresuota turėti karinio konflikto su Rusija, o Rusija to nenori dar labiau, vien tik dėl savo mažesnių pajėgumų.
Nors kariniai pajėgumai nėra patys geriausi, Rusija po truputį įgauna seniau turėtą galingiausios valstybės (great-power) statusą, naftos bei dujų tiekimo srityje, pasaulyje. Šiais ištekliais ji gali lengvai daryti spaudimą vakarų valstybėms, kurių pramonė, be rusiškų dujų ar naftos, kuriam laikui tiesiog sutriktų.
Po Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimo Rusija siekia jose kuo stipriau įsitvirtinti visais įmanomais būdais. Ji nuolat propaguoja nostalgiją buvusiai SSRS, pasitelkdama tiek žiniasklaidą tiek įvairius judėjimus. Neveltui buvo rimtai sureaguota, kai Lietuvoje buvo uždrausta sovietinė simbolika, juk tai vienas iš geriausių būdų populiarinti nostalgiją buvusiai SSRS ir tuo pačiu Rusijai.
Kitas įdomus faktas: Šiuo metu vis daugiau jaunimo nebemoka rusų kalbos, panaši situacija ir su pagyvenusiais žmonėmis. Remiantis 2001 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis jaunuoliai iki 20 m. bei gyventojai nuo 60 metų, akivaizdžiai daug mažiau moka rusų kalbą negu vidutinio amžiaus žmonės. Taigi lieka tik vidutinio amžiaus gyventojai, kurių didesnė dalis dar tebemoka rusų kalbą, tačiau nepaisant to per kabelinės bei skaitmeninės televizijos (TV) tiekėjus yra brukami rusiški TV kanalai. Neatsižvelgus į tai kiek transliuojama kanalų rusų kalba, galima pažiūrėti, kiek jų transliuojama iš pačios Rusijos federacijos. Latvijoje tai sudaro 24 TV kanalus iš 157 transliuojamų šalyje, Estijoje 32 iš 135, Lietuvoje 19 iš 140. Jeigu įskaičiuotume visas programas, kurios transliuojamos rusų kalba, faktai būtų dar įdomesni. Tuo tarpu vokiškos ar prancūziškos TV rodomi vos keli kanalai. Kodėl Lietuvoje, didžiausioje Baltijos valstybėje, yra mažiausiai rusiškos televizijos paaiškinti nesunku. Lietuva kaip katalikiškas kraštas mažai pakeitė savo demografiją okupacijos metais. Pvz. Latvijoje iš 1934 m. buvusių 88,2 proc. Latvių, 1989 m. buvo likę vos 61,5 proc., Estijoje iš 75,7 proc. Estų gyvenusių 1935 m., 1989 m. liko vos 52 proc., o Lietuva išliko beveik nepakitusi, t.y. iš 80,6 proc. Lietuvių pagal 1923 m. duomenis, 1989 m. liko 79,6 proc. Žinoma, šiuo metu rusų tautybės žmonių visose šiose valstybėse nuo 1989 m. yra sumažėję dėl nepriklausomybės atgavimo. Taip pat dalis kitataučių, nors ir neturi baltiško kraujo, save jau tapatina su Baltijos valstybių tautiečiais.
Ar televizijos kanalai bei spauda įtakoja gyventojus galime spręsti pažiūrėję į Baltijos valstybėse atliktas apklausas. Latvijoje 1996 m. duomenimis televizija visiškai pasitiki 4 proc. gyventojų, pakankamai pasitiki net 54 proc. gyventojų, taigi išviso pasitiki net 58 proc. gyventojų. Tuo tarpu visiškai nepasitiki tik 6 proc. apklaustųjų. Lietuvoje 1997 m. atliktoje apklausoje, situacija dar įdomesnė. Čia televizija visiškai pasitiki 4,7 proc., o pakankamai pasitiki 71.8 proc. gyventojų. Nepasitiki tik 1,2 proc.Spauda visiškai pasitiki 4,6 proc. pakankamai pasitiki 66,2 proc. ir visiškai nepasitiki tik 2,7 proc. apklaustųjų. Spauda Estijoje 1996 m. apklausos duomenimis visiškai pasitiki 6 proc., pakankamai pasitiki 49 proc., o nepasitiki 8 proc. gyventojų. Galime suvokti kokią įtaką gyventojams daro televizija bei spauda. Deja nėra duomenų apie pasitikėjimą televizija Estijoje bei spauda – Latvijoje, tačiau rezultatai neturėtų labai skirtis.
Taigi pagalbon pasitelkdama rusišką televiziją, Rusija gali formuoti žiūrovų nuomonę, tam tikromis temomis, teikti šališką informaciją ir pan. Kai kurie rusiški kanalai tiesiogiai susiję su dujų įmone „Gazprom“, tuo pačiu ir su valdžios struktūromis. Dauguma vakarietiškų TV kanalų retransliuojami rusų kalba, o 2007 m. pabaigoje viena iš televizijos paslaugų teikėjų pakeitė netgi BBC kanalą į rusišką.
Ne paslaptis ir rusiškų mokyklų tinklas, kuriame dažniausiai moko rusų tautybės mokytojai, kurie, natūralu, jog diegia „meilę“ Rusijai. Taip pat būtų galima pasvarstyti ir kokiais tikslais įkurta VšĮ „Tarptautinė Baltijos Akademija“ Vilniuje. Akivaizdu tai, jog visais įmanomais būdais bandoma visuomenę Baltijos valstybėse kuo labiau surusinti ir „prisitraukti“ arčiau savęs.
Galime padaryti išvadas, jog: Rusija nuolat bando stiprinti savo žvalgybos pajėgas ES, ypatingai buvusios SSSR teritorijoje, pelnyti vietos politikų palankumą. Taip pat pasinaudojant vietos politika, bandoma sau palankius žmones įskverbti ir į ES valdymo struktūras;
Siekdama manipuliuoti vietos gyventojais, Rusijos Federacinė Respublika vis labiau skverbiasi į žiniasklaidos priemones (laikraščiai, žurnalai, televizija);
Rusija stengiasi manipuliuoti vis didesne dalimi valstybių, pasitelkdama savo dujų ir naftos produkciją. Dažnai pasitaikančios blokados, skirtos įbauginti visą Europą, parodant, kokia ji bejėgė be Rusijos pagalbos;
Steigiamos Rusijos aukštosios mokyklos pvz. Tarptautinė Baltijos Akademija Vilniuje, skirtos skleisti prorusišką informaciją labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – jaunimui, taip pat suteikti tariamus aukštojo mokslo diplomus, lojaliems Rusijai asmenims siekiantiems politinio posto.
Karolis PAULAVIČIUS
