Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis.

REKLAMA

Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių. KTU inžinerijos licėjaus direktorius atsakė: „Negaliu nuraminti, kad narkotikų problemos mokyklose nėra – ji yra ir bus. Bet labai svarbu, kad mokyklos, bendruomenės, šeimos neprarastų budrumo. Psichotropinių medžiagų tinklas, jei tik matys galimybę, tuoj pat prisistatys su pasiūla savo, didžiuliu asortimentu. Budrumas turi išlikti – žmonės, kurie užsiima neteisėtas dalykas turi žinoti, kad labai rizikuoja.“

Paviršių tyrimas neparodo tikrojo problemos masto

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas dalijosi, kad norint sužinoti tikrąjį narkotikų paplitimo mastą mokyklose, reikia profesionalių ir objektyvių tyrimų. Vien ištirti mokyklos paviršius, kaip tai buvo padaryta Alytuje, nepakanka, įsitikinęs pašnekovas.

REKLAMA

„Būdas, kuris buvo pasirinktas Alytuje – jį, beje, naudoja ir kitos savivaldybės – parodo kontekstą, kad narkotikai yra. Bet ar realiai mokiniai vartoja narkotikus, ar tas mastas vartojimo didėja, čia, manau, reikalingas specializuotas profesionalų atliekamas tyrimas. Tada kalba būtų ne su šakėmis ant vandens, o kalba būtų rimta“, – teigė jis.

Pasak specialistų, narkotikų pėdsakai įvairiais keliais gali nusėsti ant mokyklos paviršių, pavyzdžiui, liečiant pinigų kupiūras, monetas, o vėliau klasės suolus, rankenas, klaviatūras ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pažymėjo, kad paviršių tyrimas parodo ne narkotikų vartojimo faktą, o tik tiek, kad medžiagos konkrečioje aplinkoje buvo aptiktos. Tokių medžiagų gali atsirasti net ant niekada nevartojusio narkotikų žmogaus rankų.

„Narkotinės medžiagos, kaip susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai, pagal savo kilmę ir formą, išorės požymius yra birios, našios, lengvai pasiskleidžiančios aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės gali patekti ant įvairių objektų paviršių (pavyzdžiui, palangių, stalų, durų rankenų). <...> Narkotinių ar psichotropinių medžiagų dalelių pėdsakų gali būti randama ir ant niekada nevartojusio žmogaus rankų, kadangi įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, autobusuose ar prekybos centruose, liečiant paviršius, ant kurių gali būti tokių medžiagų dalelių, joms patekus ant žmogaus rankų, šios gali būti pernešamos į kitą aplinką ir taip patekti ant kitų objektų paviršių“, – paaiškino ji.

REKLAMA
REKLAMA

D. Žvirdauskas papildė, kad pasibaigus nuotoliniam mokymui, dauguma švietimo įstaigų atnaujino patalpų nuomos sutartis, tad į mokyklas patenka ne tik mokiniai, bet ir kiti asmenys, kurie gali palikti narkotinių medžiagų pėdsakų.

„Jie ateina, sakykime, žaisti krepšinio, futbolo į sporto salę pagal nuomos sutartis. Vėl liečia paviršius, pagrindines mokyklos duris, persirengimo kambarių rankenas ir taip toliau. Taip gali atsirasti mokyklose pėdsakas psichotropinių medžiagų“, – komentavo D. Žvirdauskas.

Narkotikų tinklas aižėja, kai mokiniai pasitiki mokytojais ir bendraklasiais

Kaip minėjo LMVA prezidentas, prieš gerą dešimtmetį atliktos mokinių apklausos rodė, kad vaikai buvo linkę dažniau rinktis alkoholį nei psichotropines medžiagas. Tačiau pastaruoju metu polinkis svaigintis keitėsi ir mokiniai atsigręžė į kvaišalus.

„Anksčiau labiau dominavo alkoholiniai gėrimai: arba sidras, arba vadinamas liaudyje atsuktuvas (degtinė, maišoma su sultimis). <...> Vėliau pradėjo atsirasti narkotikų įvairiuose pavidaluose, pavyzdžiui, ratų, kokaino, heroino. Jeigu mokiniai vartodavo, juos būdavo sunkoka atpažinti. Alkoholio požymiai aiškūs – neadekvatus elgesys, kvapas. O aptikti, pastebėti, kada asmuo naudojo psichotropines medžiagas yra sunkiau“, – teigė D. Žvirdauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Norint užkirsti kelią narkotikų plitimui mokyklose, būtina stiprinti mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšius, kad mokiniai nebijotų išsipasakoti, įsitikinęs KTU inžinerijos licėjaus direktorius.

„Labai svarbu kiekvienai mokyklai turėti nuoširdžią pasitikėjimo atmosferą klasėje. Kad mokiniai vienas kitam pasipasakotų, būtų nuoširdūs su mokytojais, ypač klasių vadovais. Narkotinių medžiagų platinimo tinklas visada bet kuriose šalyse egzistavo ir egzistuos. Klausimas, kiek pati švietimo bendruomenė turi atsparumo. <...>

Man teko girdėti ne vieną atvejį, kad įtarus, jog kai kurie mokiniai bando platinti psichotropines medžiagas, iškart sureaguojama su pareigūnais, imamasi specialiųjų priemonių. Susekama, iš kur vaikai gauna tų medžiagų, ir buvo ne vienas atvejis, kai platintojai narkotinių medžiagų buvo suimti“, – dalijosi D. Žvirdauskas.

NTAKD atstovė G. Belian tikino, kad efektyviausios narkotikų prevencijos vietos – ne tik mokykla, bet ir šeima. Specialistė patarė, kaip tėvai galėtų užkirsti kelią vaiko polinkiui išmėginti narkotines medžiagas.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbi pagalba tėvams, kaip jiems imtis aktyvesnio vaidmens savo vaikų gyvenime, pavyzdžiui, daugiau skirti dėmesio savo vaikų veiklos ir jo draugų stebėjimui, taip pat įsitraukti į jų mokymosi ir ugdymosi procesą. Reikia mokyti tėvus apie tai, kaip taikyti teigiamą vaikų discipliną, mokyti tėvus apie tai, kaip būti sektinu pavyzdžiu savo vaikams. Be to, reikšminga jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos dalis yra užimtumas“, – teigė G. Belian.

Paaugliai renkasi narkotikus iš smalsumo

Dalis mokyklinio amžiaus jaunuolių linkę išmėginti narkotinių medžiagų dėl savo „paaugliško žingeidumo“, ieškodami skirtingų atsipalaidavimo būdų, sakė LMVA vadovas.

Šiai nuomonei pritarė ir gydytojas toksikologas Robertas Badaras: „Moksleiviai psichoaktyvių medžiagų pabando dažniausiai iš smalsumo ar paskatinti draugų, taip pat tokiu būdu bandoma užsimiršti, iškilus kažkokioms slegiančioms problemoms ar rūpesčiams.“

D. Žvirdausko manymu, narkotinių medžiagų prekyba vyksta pagal tam tikrą schemą, kuri rinkoje dažnai veiksminga. „Narkotikų tinklas veikia išbandytu marketingo būdu – palaipsniui pripratina galimus klientus, o po to gali iš to tikėtis pelno, bet labai brangia psichinės, fizinės sveikatos sąskaita. Psichotropinės medžiagos turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą kiekvienam suaugusiajam, o juo labiau paaugliui.“

REKLAMA
REKLAMA

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas R. Badaras atskleidė, kokius kvaišalus dažniausiai renkasi mokyklinio amžiaus jaunimas. Pasirodo, narkotikai plinta įvairiausiais pavidalais.

„Populiariausios psichoaktyvios medžiagos tarp mokinių – kanapės, taip pat LSD, ekstazis, kokainas, įvairūs haliucinogenai. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai. Šios medžiagos cirkuliuoja įvairiausiais pavidalais – tai gali būti, pavyzdžiui, žolės, milteliai, kristalai, nosies purškalai ar tabletės, bet moksleivių tarpe dažniausiai vartojami rūkomieji žolių mišiniai ir skysčių formos medžiagos“, – teigė jis.

Narkotikai gali nepataisomai sužaloti sveikatą ir sugriauti gyvenimą

NTAKD specialistė nurodė, kad jaunas organizmas linkęs greičiau priprasti prie psichotropinių medžiagų. „Narkotikai veikia psichiką, sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, pažeidžia įvairias organizmo sistemas. Ilgesnį laiką vartojant narkotikus vystosi priklausomybė, dėl kurios tampa sunku nutraukti narkotikų vartojimą. Pažymėtina, kad anksti pradėjus piktnaudžiauti narkotikais, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas“, – sakė G. Belian.

REKLAMA
REKLAMA

Toksikologas R. Badaras pažėrė aibę pavyzdžių, kaip narkotikai gali nepataisomai sužaloti jauno žmogaus sveikatą ir gyvenimą. Anot jo, pasekmių sveikatai spektras yra labai platus: nuo pažeistos psichikos iki širdies ritmo sutrikimų ir hemoraginių insultų, kurie ištinka dar nesulaukus ir 20-ies metų.

„Kanapių vartotojams suprastėja atmintis, sutrinka miegas, koordinacija, jau po 3 savaičių „stažo“ pasireiškia abstinencijos sindromas – nemiga, nerimas, dirglumas, prakaitavimas, pykinimas, drebulys ir pan. Ilgą laiką vartojant amfetaminą, gali atsirasti Parkinsono ligai būdingų simptomų – kalbos, pusiausvyros sutrikimai, orientacijos pablogėjimas, mąstymo ir judesių sulėtėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas ar nevalingi judesiai. Beveik visų psichoaktyvių medžiagų vartojimas ilgainiui sukelia depresiją, provokuoja panikos bei psichozės priepuolius“, – nurodė gydytojas.

Ne visi, kurie eksperimentuoja su narkotinėmis medžiagomis, prie jų pripranta, pripažino toksikologas. Tačiau bet kokių psichoaktyvių medžiagų vartojimas – itin rizikingas, pažymėjo jis. Netgi egzistuoja vadinamasis „vartelių fenomenas“, kai pradėjus nuo kanapių, pereinama prie kitų, dažnai net ne vienos, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir taip tarsi sukasi užburtas ratas.

REKLAMA
REKLAMA

Negana to, perdozavimo rizika išlieka itin aukšta, juo labiau, kad narkotikai neretai būna su nuodingomis priemaišomis, minėjo R. Badaras.

„Kiekvieno žmogaus organizmas į kvaišalus reaguoja individualiai ir saugios dozės nėra. Tuo tarpu perdozavimo rizika yra itin didelė, ypač jei vartojamos naujos, dar mažai ištirtos psichotropinės medžiagos ar skirtingi preparatai maišomi tarpusavyje; taip pat būna, kad į juos pridedama pavojingų priedų – pvz., žiurknuodžių. Kuo toliau, tuo dažniau klasikiniai preparatai papildomi nelegaliais priedais – tarkime, prastos kokybės kanapės ar bet kokie kiti augalai apipurškiami sintetine medžiaga, kurios poveikis gali būti daug kartų stipresnis ir sukelti mirtinas komplikacijas“, – paaiškino jis.

Atskleidė, kokie narkotikai tarp moksleivių „populiariausi“

Alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaustų Lietuvos mokinių 15 –16 metų amžiaus kategorijoje bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų: 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausia dalis mokinių (18 proc.) anketoje nurodė, kad bent kartą vartojo kanapes (marihuaną, hašišą, „žolę“). Šiuo atveju, kanapes vartojo kiek daugiau vaikinų (20 proc.) nei merginų (17 proc.).

Kitas nelegalias narkotines medžiagas – ekstazį, LSD ir kitus haliucinogenus, amfetaminus, metamfetaminus, kokainą, kreką, heroiną, haliucinogeninius grybus, GHB, švirkščiamuosius intraveninius narkotikus – bent kartą gyvenime vartojo 5,5 proc. Lietuvos moksleivių. Šias narkotikų rūšis vartojo nežymiai daugiau merginų (5,7 proc.) nei vaikinų (5,3 proc.).

NTAKD pateikti duomenys rodo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas mokiniai pirmą kartą bandė vartoti būdami vidutiniškai 14 metų amžiaus ir vyresni. Su kanapėmis eksperimentavo būdami vidutiniškai 14,5 metų, kokainą/kreką pirmą kartą išbandė 14,1 metų, ekstazį – 14 metų, amfetaminus – 13,4 metų.

„Bet ypač tarp vaikinų, esama ir pradėjusių šias medžiagas vartoti 9 metų ir jaunesnių. Tarp merginų, bandžiusių vartoti nelegalius narkotikus, dalis jų kanapes bandė vartoti būdamos 9 metų ir jaunesnės, o kitas medžiagas pradėjo vartoti vėliau“, – dalijosi G. Belian.

REKLAMA
REKLAMA

Narkotikų vartojimas tarp Lietuvos moksleivių nuo 2015 iki 2019 m. praktiškai nesikeitė, rodikliai išliko stabilūs, rodo atlikti tyrimai. 2019 m. 19 proc. apklaustųjų prisipažino bent kartą svaiginęsi narkotikais, o 2015 m. taip atsakiusiųjų buvo 19,2 proc.

Alytuje policija apieškojo ne vieną švietimo įstaigą

Portalas tv3.lt primena, kad praėjusį ketvirtadienį dėl narkotikų paplitimo mokyklose sunerimo Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Jis rėmėsi Alytaus švietimo įstaigose atliktu paviršių tyrimu, kurio metu aptikta nemažai narkotikų pėdsakų.

Jau kitą dieną į mero pateiktą informaciją reagavo policiją ir Alytaus mokymo įstaigose vykdė patikras dėl narkotikų su tarnybiniais šunimis.

Alytaus visuomenės sveikatos biuro specialistai narkotinių medžiagų pėdsakų aptiko beveik visose miesto švietimo įstaigose.

Putinų, šv. Benedikto, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijose, Panemunės, „Volungės“, Vidzgirio, Šaltinių, Piliakalnio, Dainavos progimnazijose bei Dzūkijos mokykloje aptikta kokaino pėdsakų.

REKLAMA
REKLAMA

Šios narkotinės medžiagos pėdsakų aptikta ir Alytaus sporto ir rekreacijos centre, Muzikos mokykloje, Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale. Kokaino, heroino, metamfetamino, amfetamino, ekstazi, metadono, ketamino ir kitų narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta Jotvingių gimnazijoje, Alytaus jaunimo centre ir Alytaus profesinio rengimo centre.

Narkotinių medžiagų pėdsakų neaptikta Likiškėlių progimnazijoje, „Drevinuko“ darželyje-mokykloje bei Senamiesčio ir Sakalėlio pradinėse mokyklose. Narkotinių medžiagų pėdsakai aptikti vykdant paviršių – rankenų, klaviatūrų ir pelių klavišų, poilsio zonų, tualetų, rūbinių, turėklų – tyrimą. Jis atliktas lapkričio 16-18 dienomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų