Šią savaitę ne tik aptarinėti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai. Pasipylė reikalavimai anuliuoti balsavimo rezultatus ne tik keliose apygardose, bet ir visų rinkimų rezultatus. To nėra buvę per visus 22 metus po Nepriklausomybės atgavimo.
Ar nebūta balsų pirkimo ir anksčiau? Ar ne tuos laimėtojus rinkėjai pasirinko?
Profesoriaus Vytenio Rimkaus kažkada ištarti žodžiai, jog „yra Vilnius ir visa kita Lietuva“, šiandien vėl skamba kaip aktualija.
Šie rinkimai, kaip niekada, rodo, kad tos „kitos“ Lietuvos lieka vis mažiau, o Vilniaus – vis daugiau. Didėja ne tik socialinė, ekonominė, bet ir politinė atskirtis. Valdžia demonstruoja atotrūkį nuo žmonių, o Lietuvos regionai nyksta tiesiogine prasme.
Rinkėjų per šiuos rinkimus beliko 2,5 milijono. O vien trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – jų yra beveik milijonas.
Kas penktas rinkėjas – iš viso pusės milijono – jau gyvena sostinėje. Vilnius – ir valdžią remiančių „baltųjų apykaklių“ sostinė.
Šiauliai, pagal rinkėjų skaičių, jau nebėra ketvirtas šalies didmiestis. Panevėžys su 110 tūkstančių rinkėjų – ketvirtas. Šiauliai – penkti, nes čia rinkėjų beliko vos 93 tūkstančiai.
Tai ar reikia stebėtis, kad Vilniaus ponai šią savaitę taip intensyviai vėl kritikavo rinkėjų pasirinkimą.
Lietuvos žmonės, rodos, aiškiai pasirinko opozicines partijas, o referendume pasakė „ne“ atominės elektrinės statybai. Tačiau valdančiųjų logika yra kitokia.
Prieš atominę esą pasisakė tik „trečdalis“ Lietuvos rinkėjų, mat pusė jų iš viso neatėjo balsuoti. O pirmoji tokią nuomonę į viešą erdvę ištransliavo pati Prezidentė.
Rinkėjai aiškiai pasakė „ne“ ir ketverius metus konservatorių ir liberalų vykdytai politikai. Už opozicines jėgas – Darbo partiją, Socialdemokratų partiją – balsavo daugiau nei pusė milijono rinkėjų.
Bet taip balsavo – ne Vilnius ar Kaunas, o „periferija“. Todėl krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė jau susirūpino: „Kokį signalą mes siunčiame Europai?“ Rinkėjų pasirinkimas gadina Lietuvos įvaizdį?
Bet ministrės nuogąstavimai gali būti per ankstyvi. Visiškai realu, kad antrajame rinkimų ture žaidimas dar gali būti peržaistas konservatorių naudai. Tada, matyt, ir Lietuvos įvaizdis „pasitaisys“.
Darbo partiją jau klampina rinkėjų balsų pirkimo skandalas. Ji ir per ankstesnius rinkimus nebuvo visiškai „švari“, bet anksčiau į tai žiūrėta pro pirštus.
Valdančiųjų ypač karšta reakcija į rinkimų pažeidimus nėra vien teisybės ieškojimas. Panaudojama dar viena galimybė įtikinti rinkėją, jog Darbo partija, o ypač jos lyderis Viktoras Uspaskich, netinkami būti valdžioje.
Nors per šią kadenciją valdantieji tų pačių „darbiečių“ paramos ne kartą ieškojo. O vienu metu net svarstyta galimybė koalicijoje nepaklusnius liberalcentristus keisti „darbiečiais“.
Neatmestina, kad liberalai ir konservatoriai, jeigu pastarieji laimės antrąjį rinkimų turą, gali patys bandyti sudaryti valdančiąją koaliciją ir kviestis būtent Darbo partiją. Juoba kad Viktoras Uspaskich Liberalų sąjūdį ir dabar mato koalicijos partneriu.
Socialdemokratai po antrojo turo gali būti nustumti į trečią vietą, nes konservatoriai jiems lipa ant kulnų. Vienmandatėse į antrą turą išėjo per 30 konservatorių, o socdemų – 27. Dabar konservatoriai mandatų jau turi tik trimis mažiau nei socialdemokratai.
Neatsitiktinai Jurgis Razma, vienas iš konservatorių lyderių, šią savaitę „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog „nereikia prasidėjusių derybų dėl koalicijos sureikšminti, nes tikrosios derybos prasidės tik po antrojo turo.“
Tik jis, bene vienintelis iš konservatorių lyderių, pripažino, jog Tėvynės sąjunga per ketverius valdymo metus stigo socialinio jautrumo žmonių problemoms, o rinkėjų balsavimą įvardijo „socialiniu balsavimu“.
Rūta JANKUVIENĖ
