Ji premjerui Sauliui Skverneliui atsistatydinimo pareiškimą įteikė antradienį, po darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.
„Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių. Tiek, kiek aš galėjau, tą dariau. Aš pati tokį sprendimą priėmiau“, – žurnalistams po susitikimo su Sauliumi Skverneliu sakė M. Vainiutė.
Ji dėkojo premjerui, prezidentei Daliai Grybauskaitei už pareikštą pasitikėjimą ir galimybę daugiau nei metus dirbti 17-oje Vyriausybėje. Ji sako, jog iš būsimo ministro tikisi pradėtų darbų ir reformų tęstinumo.
„Aišku, tai nėra pati džiaugsmingiausia gyvenimo diena – meluočiau, jei taip sakyčiau“, – pripažino ji.
M. Vainiutė pripažįsta, kad jei nebūtų kilęs viešas darbuotojų, premjero patarėjo nepasitenkinimas dėl galimo politinio spaudimo, tokio sprendimo ji nebūtų priėmusi šiuo metu: „Aš dar būčiau, turbūt, tam tikrą laiką stebėjusi, kas vyksta, galvojusi, kaip galima tas problemas spręsit. Aišku, būdavo visokiausių minčių“.
Ji pabrėžė, kad jos darbą sunkino tai, jog politinę komandą rinkosi ne ji pati, o skilus ją delegavusiai socialdemokratų partijai keitėsi dalis ministerijos vadovybės.
M. Vainiutė akcentavo, jog buvo paskirta paskutinė iš ministrų, nedalyvavo ir kuriant Vyriausybės programą, o anksčiau pažinojo vienintelį jau taip pat pasitraukusi viceministrą Raimondą Bakšį.
„Darbo pradžia buvo pakankamai sunki, todėl, kad politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje, galima sakyti, tie žmonės buvo deleguoti, aš neturėjau galimybės pasirinkti savo asmenų, tai darbą labai apsunkino. Negaliu pasakyti, kad tie žmonės buvo vienaip ar kitaip nusiteikę, bet jei tai būtų buvę žmonės iš mano aplinkos, kuriuos daugelį metų pažįstu, būtų buvę visiškai kitaip“, – sakė ji.
M. Vainiutė neatmeta, kad grįš dėstyti studentams, o apie tolimesnį darbą politikoje kol kas negalvoja.
„Tikrai ne, nemanau. Aišku, niekada nesakyk niekada, nežinau, kaip gyvenimas pasisuks“, – sakė ji.
Teisingumo ministerijos audito darbuotoja, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje Rasa Kazėnienė per spaudos konferenciją praėjusią savaitę užsiminė, kad viceministras R. Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Ji dėl vykdyto spaudimo taip pat kaltino ir ministerijos kanclerį Arūną Kazlauską.
Ministrė atmeta kaltinimus, jog taikstėsi su ministerijoje vykusiomis „negerovėmis“.
„Noriu nuo visų kaltinimų atsiriboti, ir premjeras patvirtins – tikrai neturiu jokių sąsajų su nusikalstamo pasaulio ar kažkokiais kitais dalykais (...), neturiu kažkokių pamąstymų apie mano kažkokius negerus, nedorus darbus“, – sakė ministrė.
R. Bakšys gynėsi tik raginęs sulaukti audito pabaigos, kad teisėsaugos tyrimai netrukdytų procesams, kaltinimus atmetė, tačiau pirmadienį pareiškė tokiomis aplinkybėmis negalintis dirbti toliau ir pasitraukė iš pareigų.
Situaciją Teisingumo ministerijoje pirmadienį įvertinusi prezidentė pareiškė, kad teisingumo ministrė Milda Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.
Premjeras teigė vertinantis ministrės „progresyvius žingsnius“ pertvarkant Kalėjimų departamentą, ministerijos įstaigas bei taip pat pabrėžia nematantis „jokių duomenų apie ministrės sąsajas su galimomis korupcinėmis apraiškomis Kalėjimų departamento ar ministerijos veikloje“
„Vertinu jos darbą ir progresyvius žingsnius pertvarkant Kalėjimų departamentą, kitas ministerijai pavaldžias įstaigas, taip pat kokybiškai rengiant svarbius teisės aktus“, - teigia S. Skvernelis.
M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, kai dar priklausė valdančiajai koalicijai.
Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.
