Nors už lango spaudžia 10 laipsnių šaltis, 55 metų ūkininko Alvido Vaičiūno, gyvenančio Upytėje, erdviame name, užimančiame net 300 kvadratinių metrų ploto, šilta tarsi vasarą.
Idėją brandino dvejus metus
Šeimininkui tokia prabanga nekerta per piniginę. Mat jis nešildo namo nei dujomis, nei elektra, nei malkomis. Juolab nestovi prie krosnies su kastuvu, kad įpiltų anglių.
A.Vaičiūnas namui šildyti nepasitelkė ir saulės energijos, bet sumaniai panaudojo kitą gamtos dovaną – šiaudus.
Šiaudai – tai atliekos, kurias reikia sudeginti ar susmulkinus aparti. Taip mano daugelis, kurį laiką taip elgėsi ir A.Vaičiūnas. Augalininkyste 100 hektarų plote besiverčiantis ūkininkas šiaudus susmulkindavo, paskleisdavo dirvoje, pridėdavo trąšų, kad atliekos supūtų. Tai kainuodavo laiko ir pinigų.
Prieš dvejus metus jam šovė į galvą mintis, kodėl šiaudų nepanaudojus protingiau, t. y. šildyti namus.
Išradinėti dviračio Upytės gyventojui nereikėjo. Daugelyje Vakarų šalių šis ekologiškas kuras jau seniai naudojamas. Tai nėra naujiena ir Lietuvoje, bet mažai paplitusi.
A.Vaičiūnas, išanalizavęs švedų patirtį, nutarė šiaudų nebeaparti, o panaudoti juos kurui. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo pora metų. Per tiek laiko ūkininkas prikaupė šiaudų, pasistatė specialų jų granulių gamybos įrenginį, patobulino savo rūsyje stovintį malkinį katilą.
Praėjusių metų rudenį jis pradėjo namus šildyti šiaudų granulėmis. Kadangi pasigamino gerokai daugiau nei reikia pačiam, pradėjo jomis prekiauti.
Dabar A.Vaičiūnas ketina pradėti verslą. Vyras nutarė parengti verslo planą šiaudų granulių gamybos fabrikėliui statyti ir gauti Europos Sąjungos paramą.
Perdirba į granules
Ūkininkas į ritinius supresuotus šiaudus deda į sandėlį. Iš ten jie keliauja į daržinę, kurioje pastatytas kinų gamybos granulių aparatas. Jis A.Vaičiūnui atsiėjo apie 70 tūkstančių litų.
Šiaudai susmulkinami, pridedama pjuvenų, kad geriau suliptų, ir pilami į granuliatorių.
Iš įrenginio byra šiltos šiaudų granulės. Per darbo dieną jų pagaminama iki 3 tonų.
A.Vaičiūnas iš pradžių savo namuose ketino pastatyti specialiai šiaudų granulėms deginti pritaikytą katilą. Bet tokios minties atsisakė, kai pasidomėjo kaina.
Pasak ūkininko, specialios krosnys kūrenti šiaudų granulėmis gaminamos ir Lietuvoje, bet yra brangios. Ką jau kalbėti apie užsienietiškas.
„Man buvo gaila pakloti apie 16 tūkstančių litų, tad nutariau tiesiog patobulinti savo malkomis kūrenamą katilą „Kalvis“ – prie jo primontavau specialų degiklį“, – „Sekundei“ pasakojo ūkininkas.
A.Vaičiūnas pirko švedų gamybos degiklį. Lietuvoje toks kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, tačiau sumanus ūkininkas rado būdą įsigyti pigiau.
A.Vaičiūnas patobulintą katilą sujungė su savadarbe talpykla granulėms. Iš jos granulės automatiškai patenka į krosnį. Šeimininkui tereikia tik nustatyti atitinkamą temperatūrą ir daugiau gali nejudinti rankų.
„Užpildęs talpyklą granulių, gali į katilinę neiti savaitę, dvi ar mėnesį – tai lemia talpyklos dydis. Granulėmis pakūrenus savaitę, lieka mažiau kaip pusė kibiro pelenų“, – aiškino vyras.
Palaikoma pastovi temperatūra
Anksčiau malkomis namus šildęs A.Vaičiūnas šį sezoną džiaugiasi, kad nebereikia lakstyti į katilinę, kad ryte kambariuose lygiai taip pat šilta, kaip ir atsigulus vakare.
Mat šildant granulėmis namuose palaikoma pastovi temperatūra. A.Vaičiūnas geriausiai jaučiasi, kai kambariuose būna 20–21 laipsnis šilumos.
Apšildyti didžiuliam namui jis per dieną sunaudoja apie 50–60 kilogramų granulių. Ūkininko teigimu, namo šildymas jam atsieina pigiai, nes pats gaminasi kurą. A.Vaičiūnas mano, kad apšildyti būstą šiaudais nebrangu ir tiems, kurie jį perka.
„Žinoma, viskas priklauso nuo namo šilumos varžos. Jeigu sienos apšiltintos, langai, durys sandarūs, kuro sunaudojama mažiau, jeigu ne – daugiau. Manau, kad vidutinio dydžio, maždaug 150 kvadratinių metrų, namui apšildyti per sezoną reikėtų apie 4–5 tonų šiaudų granulių“, – kalbėjo jis.
A.Vaičiūnas toną granulių parduoda už 400 litų.
Ūkininkas sutinka, kad šiaudų briketai yra truputį brangesnis kuras nei malkos. Bet granulės pranašesnės už malkas tuo, kad jas naudoti patogiau, nereikia didelių saugyklų. Šiaudų granulėms galima naudoti malkomis kūrenamus katilus.
Kadangi granulės į katilą tiekiamos automatizuotai, pagal šilumos poreikį, tai yra ekonomiška. Šiaudų kuras pigesnis nei gamtinės dujos.
Ekologiškas kuras
Ekologiško ūkio savininkui A.Vai-čiūnui aktualu tai, kad šiaudai – gamtinis kuras: atmosferoje nepadidėja anglies dvideginio kiekis. Moksliškai įrodyta, kad deginant šiaudus skleidžiamas anglies dvideginis yra kompensuojamas anglies dvideginiu, absorbuojamu, kai javai auga.
Šiaudų pelenus galima panaudoti kaip trąšas. Juose yra naudingų medžiagų: magnio, kalio, fosforo, kalcio.
A.Vaičiūnas jau sulaukė kelių ūkininkų, susidomėjusių šia kuro rūšimi, skambučių. Vienas Trakų rajono gyventojas pasišovė pas jį atvažiuoti ir pats savo akimis pamatyti, kaip gaminamos šiaudų granulės.
Inga SMALSKIENĖ
