Jo teigimu, pagal Valstybės saugumo departamento darbuotojų liudijimus, su buvusiais KGB bendradarbiais bandyta susisiekti.
„Liustracijos įstatyme yra pasakyta, kad yra pareiga ginti juos nuo šantažo, verbavimo ir kitokios įtakos. VSD darbuotojai taip pat tikina, kad ne kartą buvo bandoma juos (prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius) „atverbuoti“, įtaką daryti“, - antradienį BNS sakė A.Paulauskas.
Pasak jo, labiausiai tikėtina, jog veikė Rusijos saugumas.
„Be abejo, turbūt nevažiuos kokie vokiečiai, kadangi Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos veikia sutartinai ir suderintai, tai iš šių valstybių galėjo kreiptis. Bet aš manau, kad Rusijoje tie archyvai (buvusių slaptų KGB bendradarbių Lietuvoje), ir daugiau niekam jie nedalina“, - kalbėjo komiteto vadovas.
Jis teigė, kad tokių atvejų buvo fiksuota „ne vienas ir ne du“. „Žmogus kreipiasi į VSD ir pasako, kad toks kontaktas įvyko, ir jų (VSD) reikalas, kaip spręsti. Bet kad jis buvo veikiamas ir pranešė, tai faktas“, - apie bandymus susigrąžinti buvusius slaptus agentus sakė A.Paulauskas.
Valdantiesiems svarstant, kaip elgtis su prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių bylomis, A.Paulauskas primena, kad jiems buvo duotas pažadas užtikrinti duomenų slaptumą. Anot jo, paviešinus pavardes šia informacija galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, žinodamos, kurie asmenys neprisipažino.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš porą savaičių svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau vėliau valdantieji nusprendė klausimą persvarstyti, sužinoję, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.
1990 metais Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi nutarimą, kviečiantį „kiekvieną asmenį – buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį iki š.m. kovo 31 dienos apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“. Tuo pačiu užtikrinta, „jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu.“
2000 metais įsigaliojo ir vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuris buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiesiems garantuota apsauga, numatyta, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo A.Paulausko teigimu, slaptumo žyma prisipažinusiųjų byloms baigia galioti šiemet, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
