Apie tai, kokias galimybes ir rizikas atveria platesnis poligrafo taikymas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo melo detektoriaus ekspertas, teisės psichologas Povilas Pigaga.
Melo detektoriaus ekspertas tokią iniciatyvą vertina palankiai ir sako, kad platesnis poligrafo taikymas galėtų turėti ir prevencinį efektą.
Anot jo, geopolitinis kontekstas šiuo metu yra itin svarbus argumentas, kodėl poligrafo taikymo ribos Lietuvoje turėtų būti plečiamos.
„Poligrafas gali turėti tokį prevencinį poveikį, ir žmonių ratas, kurie gali būti ramūs, tikėtina, kad matysime pozityvų efektą jų elgesiui. Tai reiškia, kad žmonės bus mažiau linkę netinkamai elgtis, daryti dalykus, dėl kurių gali būti patikrinti“, – sako P. Pigaga.
Poligrafo naudojimas teismuose
Nors poligrafas Lietuvoje naudojamas jau kurį laiką, jo rezultatai nėra laikomi teisiškai galiojančiu įrodymu teismuose. Visgi, P. Pigaga teigia, kad poligrafas yra vertinga priemonė operatyviniuose tyrimuose.
„Poligrafas gali labai stipriai prisidėti prie operatyvinio tyrimo. Tai reiškia, gali padėti surasti kryptį ar rasti papildomų duomenų, atliekant žmonių patikras ar tyrimus. Tai nebūtinai kaip įrodymas, bet labai pasitarnauja ieškant kažkokios krypties arba padedant nustatyti, kurie žmonės galbūt turėtų būti labiau tikrinami ar stebimi“, – aiškina ekspertas.
Pasak P. Pigagos, pats poligrafas nuolat tobulėja. Naujos kartos įrenginiai jau fiksuoja ne tik kvėpavimo ar širdies ritmo pokyčius, bet ir žmogaus kognityvinius procesus.
„Naujesnės kartos poligrafai matuoja ir kitus fiziologinius duomenis, kurie susiję su žmogaus kognityviniu apkrovimu, tai reiškia mąstymo procesų pokyčių matavimais. Pavyzdžiui, jis matuoja vyzdžių susitraukimus, reakcijos laiką, dar keletą skirtingų parametrų, bet tai yra nepriklausomas instrumentas, kuris gali būti naudojamas šalia įprasto poligrafo tyrimo“, – sako teisės psichologas.
Visgi nemažai žmonių kyla klausimas – ar poligrafą galima apgauti? Ekspertas sako, kad bandymai apgauti šią sistemą dažniausiai tik pakenkia pačiam tiriamajam.
„Žmonės nepraeidavo tyrimo tiek sakydami tiesą, tiek meluodami, jeigu bandydavo taikyti kontrapriemones. Paprastai bandymas naudoti kontrapriemones gali tik pakenkti žmogaus šansams praeiti tyrimą didžiojoje dalyje atvejų“, – pažymi P. Pigaga.
Kitų šalių pavyzdžiai bei privalumai ir rizikos
Lietuvoje poligrafas naudojamas daugiausia vidaus tyrimuose valstybinėse institucijose. Tačiau pasaulyje yra šalių, kuriose poligrafas turi kur kas didesnę reikšmę. Eksperto teigimu, geriausias pavyzdys – Japonija.
„Ten poligrafas naudojamas specifiniais atvejais, taikant labai efektyvias metodikas. Jeigu amerikietiškoje tradicijoje poligrafo tikslumas gali būti, sakykime, apie 86-90 proc., tai Japonijoje taikant specifines metodikas tas tikslumas gali būti itin aukštas ir prilygti vos ne DNR tyrimo tikslumui“, – pabrėžia pašnekovas.
Ekspertas išskiria keletą pagrindinių poligrafo naudojimo pliusų ir minusų. Tarp privalumų – prevencinė funkcija, saugumo didinimas, operatyvinės informacijos surinkimas. Tarp trūkumų – didelė metodologijų įvairovė ir rizika, kad kai kurios jų gali būti mažiau patikimos, jei netaikomos tinkamai.
„Čia yra tyrėjo profesionalumo klausimas, kokias metodikas jis taikys ar pasirinks. Kai kurios iš jų tikrai yra labai aukšto tikslumo, kai kurios yra šiek tiek žemesnio ir turėtų būti tik kaip toks patariamasis balsas“, – sako P. Pigaga.
Anot jo, paprasti asmenys gali atsisakyti būti tiriami poligrafu, tačiau tie, kurie siekia leidimo dirbti su slapta informacija, tokios teisės dažniausiai neturi.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite perklausyti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
