Visuomenėje netyla diskusijos apie galimybę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ginti Konstituciniame Teisme. Nors individualaus konstitucinio skundo idėja sulaukė ir nemažai kritikos, speciali Seimo darbo grupė jau parengė siūlymus, kaip šį institutą įtvirtinti Lietuvoje.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, į Konstitucinį Teismą (KT) gali kreiptis tik prezidentas, Seimo narių grupė, Vyriausybė ir teismai. Abejones, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, asmuo galėtų išsklaidyti tik tuo atveju, jei jo bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų kreiptis į KT.
Tačiau dabar siūloma pataisyti Konstituciją ir kitus įstatymus taip, kad dėl pažeistų teisių į KT asmenys galėtų kreiptis ir tiesiogiai. Būtina tokio kreipimosi sąlyga – išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės. KT, kaip ir dabar, nagrinėtų ne konkrečias bylas, o tik pasisakytų, ar skundžiamas Seimo, Vyriausybės ir prezidento teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiuos siūlymus įvairiai vertina tiek politikai, tiek teisininkai.
Efektyvesnė žmogaus teisių gynyba
Seimo narys, žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad individualus konstitucinis skundas padėtų efektyviau ginti pažeistas žmogaus teises. Anot parlamentaro, šiuo metu teismai gana dažnai nemotyvuotai atmeta bylos šalių prašymus kreiptis į KT.
K. Čilinskas taip pat teigė abejojantis, kad dėl individualaus skundo įtvirtinimo smarkiai padidėtų KT bylų skaičius ir išlaidos. Politiko manymu, teismai, žinodami, kad žmogus dar galės kreiptis į KT, prašymus atmetinės „ne taip lengvabūdiškai“.
„Svarbiausia, kad išloštų žmonės. Ar bus sutaupytas vienas kitas litas, šiuo atveju nėra taip svarbu. Kartais žmogaus teisės brangesnės nei išleistos valstybės biudžeto lėšos“, - tvirtino parlamentaras.
Individualaus konstitucinio teismą idėją palaiko ir buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris. Interviu LTV „Panoramai“ jis pripažino, kad KT darbo padaugėtų, bet svarbu, jog būtų laikomasi griežtų reikalavimų atrenkant skundus. Visgi teisininkas abejojo, ar parlamentarai ryšis pritarti siūlymui.
Papildomos lėšos ir krūvis
Tuo tarpu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius galimybę individualiai kreiptis į KT vadino „populistine ir nerealia“.
„Jei būtų suteikta teisė piliečiams kreiptis į KT, tam prireiktų labai daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Be to, KT taptų aukštesnis už visus kitus, net Aukščiausiąjį Teismą“, - sakė A. Matulevičius.
Portalui „Balsas.lt“ NSGK pirmininkas tvirtino, jog individualus konstitucinis skundas Lietuvai praverstų nebent po 10-20 metų. Šiuo metu tokį modelį turi nedaug valstybių ir jos paprastai yra žymiai turtingesnės nei Lietuva, teigė parlamentaras
Anot A. Matulevičiaus, pilietis, kreipęsis į KT, ne tik turės išeikvoti daug pinigų teisininkams ir laiko, bet ir negaus konkretaus sprendimo dėl savo prašymo – KT geriausiu atveju galės pasakyti, kad pagal Konstituciją piliečiui tai priklauso.
Individualaus konstitucinio skundo idėją kritikavo ir Teisingumo ministerijos įsteigtas Teisės institutas. Pasak jo direktoriaus pavaduotojo Petro Ragausko, tai sugriautų dabartinę teisinę sistemą. Esą pailgės bylinėjimosi laikas ir prireiks papildomų lėšų.
Būtina keisti Konstituciją
Siekiant įtvirtinti piliečių galimybę tiesiogiai patiems kreiptis į Konstitucinį Teismą būtina keisti ne tik paprastus šalies įstatymus, bet ir Konstituciją.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
