Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Estija nuo gruodžio uždaro visus pasienio kontrolės punktus su Rusija. Toks sprendimas priimtas po to, kai buvo užkirstas kelias Rusijos karinės žvalgybos tarnybos planuotam išpuoliui prieš bepiločių orlaivių gamyklą, įsikūrusią pačioje Estijos širdyje, netoli Talino.
„Šeštadienio naktį, apie 3 valandą, buvo bandoma užpulti Viimsi mieste esančią gynybos pramonės įmonę „Threod Systems“. Buvo bandoma ten sukelti sprogimą, padegti pastatą. Dėl pačios įmonės taikomų saugumo priemonių užpuolimas liko nebaigtas. Kitaip tariant, tai liko bandymo stadijoje, o aštuoni įtariamieji buvo greitai sulaikyti anksti šeštadienio rytą, bendradarbiaujant Gynybos policijos tarnybai ir Policijos bei sienos apsaugos tarnybai“, – pasakojo Estijos generalinė prokurorė Astrid Asi.
Kremlius kaltinimų baidosi
Aštuoni įtariamieji – Latvijos gyventojai. Estija šį įvykį susiejo su Rusijos karine žvalgyba.
„Šį bandymą surengti išpuolį jau šiandien galime priskirti Rusijos karinės žvalgybos tarnybai. Mat, remdamiesi mūsų kontržvalgybos surinkta informacija, esame visiškai įsitikinę, kad už šio išpuolio stovi Rusija“, – tikino Estijos Gynybos policijos tarnybos vadovas Margo Pallosonas.
„Tokius kaltinimus girdime ne tik iš Talino, bet ir iš kitų Europos sostinių. Visi šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Todėl negalime sutikti su tokiais kaltinimais. Mes jų nepriimame, jų netoleruojame, su jais nesutinkame ir visiškai juos atmetame. Žinoma, toks sprendimas uždaryti visus kontrolės punktus ir sienos perėjimo punktus – na, tai tarsi Estija statytų sieną. Kaip rodo istorija, daugelis šalių yra pastačiusios sienas, kurios tiems, kurie jas pastatė, neatnešė nieko gero“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ar Lietuva irgi uždarys sieną su Rusija?
G. Nausėda palaiko tokią Estijos reakciją.
„Estijos sprendimas yra adekvatus. Estija patiria labai įžūlius mėginimus, kuriuos galima pavadinti tiesiog sabotažo aktais. Tai kinetiniai aktai, sukuriantys labai pavojingą precedentą. Tai nėra kažkas naujo mūsų regione“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak Lietuvos prezidento, Lietuva taip pat gali pasekti Estijos pavyzdžiu.
„Turime atsižvelgti į visas aplinkybes. Pirmiausia – į tai, kad esame tranzitinė šalis į Kaliningradą. Tačiau jeigu šios pastangos destabilizuoti padėtį regione tęsis, atsakas privalo būti. Rusija nesupranta kalbos, kai į jos veiksmus nereaguojame. Ji laiko tai silpnumo ženklu“, – sakė jis.
„Kiekvieną kartą, kai Rusija surengia provokaciją, kokį nors sabotažą ar kitą ne taikos siekiantį incidentą, Lietuva reaguoja. Tai ir kritinės infrastruktūros apsauga, ir kariuomenės pasitelkimas Kaliningrado tranzito apsaugai, ir kiti būdai“, – tikino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos opozicijos parlamentarai tokį Estijos žingsnį pavadino simboliniu. Esą Europos Sąjunga turi ieškoti kitų, efektyvesnių priemonių, kaip kovoti su sabotažą organizuojančia Rusija.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.


