Kaip galvojame, taip ir gyvename. Ši sena išmintis galioja ir dabar. Itin tinka ir ekonomiškai, politiškai bei teisiškai neapsišvietusiai Lietuvai.
Šeimose auklėjimo beveik neliko - tėvai neskiria arba neturi tam laiko. Lietuvoje pilni vaikų namai, vaikai auga be vieno ar net be abiejų, užsienin išvykusių, tėvų. Mokyklose auklėjama pasenusia, nuo sovietmečio užsilikusia, dvasia. Jei iš vis auklėjama. Aukštosiose pasitinka vėlgi tie patys sovietmečio dvasia persiėmę dėstytojai.
Tai iš kur gali atsirasti tas, šiuolaikinio gyvenimo iššūkius atitinkantis, mąstymas? Pavieniai individai, suprantantys ir drąsiai pasitinkantys naujoves, tiesiog paskęsta masinio neraštingumo jūroje. Matote, viską apsprendžia dauguma! Jos „interesai“ svarbiausi!
Lietuvos atveju geriausiai tinka posakis: - Ką pasėjai, tą ir pjausi.

P. S. Pats irgi padariau klaidų.

Autorius rašo, kad Lietuvoje valdančiųjų mentalitetas ir valstybės tradicijos mažai pasikeitė per tris šimtus metų.JAV per du šimtus metų pasiekė dabartinę demokratiją.Tai gal skirtumas yra valstybės žmonių sąmonėje, o ne institucijose, kurios yra sukurtos iš tų pačių valstybės gyventojų. Sunku sutikti su autoriumi ir "inž", kad lietuviai nesiskiria nuo airių, švedų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių.Skirtumas nedidelis - darbštume, kalbų mokėjime, prisitaikyme prie esamų sąlygų, bet skirtumas yra mąstyme, sąmonėje, mintyse.Ir tas vidinis skirtumas - svarbesnis už išorinį, nes jis ir formuoja žmogaus gyvenimo būdą ir charakterį, taip pat - ir institucijas. Lietuviams normalu klausimus spręsti "per pažistamus" ir gėda paklausti , jei ko nesupranta, ir jiems labai svarbu "ką pagalvos kiti".

Didelis klausimas- dėl autoriaus ir jam pritarančiųjų įsitikinimų, kad valdžios institucijos lemia valstybės raidą.Tada jau klausimas, ar bus demokratinė valstybė.Taip pat reikėtų gerai pamąstyti, kokios yra galimybės pritaikyti amerikietišką demokratijos modelį valstybėse, kurių tradicijos ir mentalitetas žymiai skiriasi nuo JAV. Aš netikiu jo įsitvirtinimu Rusijoje ir daugelyje buvusių sovietinių respublikų. Kyla klausimų ir dėl Lietuvos. Lietuvos kelyje , iškėlus per daug aukštai demokratijos "šlagbaumą", visa Lietuva pralindo pro jo apačią. Filosofai dar aukščiau jį kelia su įmantriom angliškom citatom ir "be pykčio", kol Lietuva taps "pilkąja zona" krovinių tranzitui iš Kinijos į Vakarus. Tada bus kalti "runkeliai", kurie dabar "nesupranta demokratijos". O gal kalti tie filosofai, kurie per daug aukštai iškėlė tą "šlagbaumą"? Juk JAV dabartinę demokratiją kūrė 200 metų be karų ir savo teritorijos okupacijų, ir ne ant privatizacijos.

Valdžios institucijų pakeitimas , mano nuomone, neišspręs problemų, juk institucija yra ir daugiabučio bendrijos pirmininkas. Įstatymų užtenka, bet niekas jų nesilaiko.Reikalingas dorovinis , moralinis švietimas , ir demokratijos "šlagbaumo "nuleidimas žemiau, ypač visuomenės informacijos priemonėse, nes Lietuvoje jau užaugo "amerikietiškų imtynių" be taisyklių karta.Pradinėse klasėse mokytoja neįskaito mokinių rašto, nes dailyraštis neprivalomas, o kiekvienas mokinys gali turėti laisvą stilių. Bet norint rasti savo stilių, reikia išmokti teisingai ir tvarkingai rašyti, o tada atsiras ir laisvas stilius. Lietuvą pirmiausia reikėtų išmokyti griežtai laikytis "įstatymų dailyraščio" ir moralės normų, atsakomybės ir drausmės, po to - atsiras demokratija ir laisvė. Juk taip vystėsi JAV demokratija ir laisvė, iš apačios, o ne iš viršaus.

Tai, kad atkreipėte dėmesį į mano pasiūlymus, dėkoju.
Sėkmės.
inž

gero straipsnio geros įžvalgos; kartais baisu pažvelgt į Lietuvos istoriją, nes ima rodytis, kad sukame ratu

Visiškai su Jumis sutinku, kad problema ne "tautybė". Lietuviai tikrai nėra mažiau verti už airius, švedus, portugalus ar net prancūzus, vokiečius. Priešingai, darbštumu, orientacija, gebėjimu greitai prisitaikyti prie neįprastų sąlygų, pagaliau, kelių kalbų vartojimu, kas daugeliui iš mūsų yra visiškai naūralus dalykas, o didelių tautų atstovams - nuostabus netikėtumas, lietuviai daugeliu atžvilgiu juos net ir prankoksta. Jūs vėlgi teisus, kad problema - institucijos. Štai čia iš tiesų mūsų politinės tradicijos "Achilo kulnas". Institucijos buvo neefektyvios LDK, biurokratiškos, nepslankios, į aparatą, bet ne į žmogų orientuotos ir "smetoninėje" Lietuvoje. Apie carinę ir sovietinę okupacija jau nekalbu. Pozityvių pavyzdžių politinės praktikos istorijoje, praktiškai, neturime. Efektyvios institucijos tuščioje vietoje neatsiranda, tai demokratinės raidos ir nulatinių saveikų su savąja visuomene rezultatas. To trūksta. Tuo tarpu nekontroliuojama valdžia - demoralizuoja. Absoliučiai nekontroliuojama valdžia - demoralizuoja absoliučiai. Suprantama, kad palaikyti čia neefektyvias institucijas - daug kam paranku. Bet tuo negalima teisintis, tai savaime suprantama. Atsakomybę prisiimantys žmonės privalo atitinkamai veikti. Jei patys neįstengia, privalu kviestis į talką tuos, kurie turi patirties, tegu ir iš toliau.

Lietuva, tu kekshe musu,
Tu niekingu vergu zeme,
Tegu tavo vaikai sliauzo
tik vagiu ir landsbergiu takais
tegu plusa zydu labui ir gerovei...

Jos sūnus – jaunas, sėkmingai veikiantis verslininkas – šiandien ją auklėja kitaip: „Mama, tu per daug viską imi į širdį, perdaug sureikšmini tai, kas daugumai visai nerūpi. Išmok būti „kiaura“, t. y. išmok praleisti pro ausis viską, kas tau kelia rūpesčio, bet ko tu vis tiek nepakeisi. O verčiau įprask pasiimti iš gyvenimo tai, ką jis tau pasiūlo.“

Deja,aš galiu lygiai tą patį patvirtinti stebėdamas pažįstamų ir savo artimųjų gyvenimo nuostatas.Iš mandagumo jie kenčia mano postringavimus apie šlykščią tikrovę,ir jeigu aš laiku nesustoju ,jie mandagiai pasako beveik lygiai tą patį.Neįmanoma negadinant nervų skaityti ,klausytis aukščiausio lygio vadų sapaliojimus,stebėti ir matyti visuomenės naivumą ir nesusigaudymą elementarioje politikoje,žinant ,jog visos ligos "iš nervų",garbės žodis,netgi prieš savo prigimtį,aš sąmoningai prisiverčių "kiaurėti".

V.Valiušaitis, šiuo straipsniu tarsi pastato tave prieš veidrodį,į kurį žiūrėdamas matai koks tu suvargęs,tačiau dėstomų minčių skaidrumas ir artimas tavo paties išmąstymams,veikia,kaip gydytojo raminamieji.
Puiku ,Vidmantai,tai žymiai geriau,negu keiksnoti,nes piktintis ir keikti nebėra jėgų.

Pritariu straipsniui. Malonu, kaip reta, kad prikabinti šaltiniai. Gaila, kad tik lietuviški, nors trūksta S.Kropo. Palyginimui tiktų ir kitų civilizacijų socialiniai išradimai.
Prieštarausiu dėl vieno: lietuviai tokie pat žmonės kaip švedai, airiai, amerikonai, prancūzai, N.zelandiečiai ir tttt. Tai klasikinė teorija ("omnipresent" savybė). Lietuvius svetur peikia? Dažniausiai giria.
Tai kas Lietuvoje ŠIMTMEČIAIS ne TAIP?

INSTITUCIJOS. Formalios(įstatymai)+neformalios(papročiai, įpročiai=kultūra). Autorius (ir kiti politekonomistai) šios sąvokos dar neįveda. Matyt, dar ne laikas. Bet prognozuoju, kad paskui bus vėlu. Nes gali viskas vykti pagal Autoriaus pesimitinį variantą, nežiūrint visų Lietuvos valdžios bei akademikų strateginių planų ir įžymių jų kūrėjų.

PS1. Mariui: o kas yra neTVARKA? Silpnas Prezidentas?--- O kas yra neTeisingumas? Blato ir "rent seeking'o" Valstybinė politika? O gal tai vėl: kokybiškų INSTITUCIJŲ stoka (taisyklės, neprievartinės, suderintos su taisyklėmis, elgesio normos...).
PS2. Nepamirškime Lietuvoje dar vieno nesuvokto dalyko: ĮSTATYMAI, kaip sako teoretikai, kuriami iš Asmeninio Intereso.*

PS3. O šiaip būtų malonu, pvz., sudalyvauti konferencijoje pavadinimu "Ar Lietuva beturi valios gyventi?".
Su sąlyga, jei nereikėtų mokėti 1000-čius kur nors Vilone, kad perskaityti pranešimuką . -----
*)
"Kaip buvo pabrėžta anksčiAU, TAISYKLĖS paprastai kuriamos siekiant privačios, o ne socialinės gerovės. Todėl kiekviename žingsnyje susiduriame su taisyklėmis, kurios neigia balsavimo teisę, riboja į rinką įsitraukimo galinybes... Tuo nenoriu pasakyti, kad idėjos ir normos neturi reikšmės, noriu pabrėžti, kad jos randasi iš asmeninio intereso."
žiūr. D.C.North INSTITUCIJOS, jų kaita ir ekonomikos kokybė, 2003, psl.67.

Kaip Lietuva išgyvena be savo naftos? Kaip Lenkija išgyvena be savo atominės elektrinės? Kaip suomiai išgyvena be savo dujų? O svarbiausia kodėl autorius po tokių logiškai pesimistinių išvadų iki šiol gyvas?